LIETUVOS VALDOVŲ RŪMUOSE VILNIUJE
RASTI UNIKALŪS XV A. AUKSINIAI IR KERAMIKOS DIRBINIAI
2006 m. rugpjūčiorugsėjo mėnesiai Vilniaus žemutinės
pilies Valdovų rūmų archeologams bei kitiems specialistams pateikė didelę
staigmeną. Surastas bene įspūdingiausias ir vertingiausias XV a. radinių
rinkinys. Gausiausi radiniai gotikinių krosnių liekanos. Tai per keturiasdešimties
plokštinių koklių liekanos, gausybė puodyninių koklių fragmentų,
taip pat glazūruotų dekoratyvinių interjero apdailos plokščių, įvežtinių
indų duženų. Čia pat surasta ir seniausia Lietuvoje auksinė moneta
XIVXV a. Venecijos
dukatas bei unikalūs ir itin vertingi juvelyriniai dirbiniai iš
aukso.
Pažvelgus į pastarųjų tyrimų metu surastą medžiagą, ji pribloškia gotikinių
koklių siužetų įvairove ir viduramžių prabanga. Tai ir iš ankstesnių
tyrimų pažįstamos alegorijos pelikanas, meluzina bei dar tyrinėtojams
mažai pažįstami siužetai:
šventojo vyskupo atvaizdas (galbūt tai X a. (956-997 m.) gyvenusio
Prahos vyskupo šv. Vaitiekaus Adalberto, laikomo vienu pirmųjų Lietuvos
apaštalų, vykdžiusio misijas Baltų žemėse ir čia žuvusio kankinio mirtimi,
atvaizdas);
šv. Kotrynos Aleksandrietės nukirsdinimo scena;
įvairių gyvūnų ir mitologinių būtybių atvaizdai, labai būdingi Gotikos
epochos europinei dailei.
Šių koklių puošybos studijos, analogijų paieškos neabejotinai sulauks
didelio archeologų ir meno istorikų susidomėjimo. Radiniai žymiai papildė
žinias apie gotikinius herbinius koklius. Čia surastas seniausias Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės herbo pavaizdavimas koklyje. Iš ankstesnių
Valdovų rūmų teritorijos tyrimų žinojome tik smulkius tokių herbinių
koklių fragmentus. Jau dabar matome, kad šiuo metu surasti gotikinių
koklių fragmentai ir 1987 bei 2003 m. rasti koklių fragmentai yra tų
pačių koklių dalys. Todėl šio sezono radiniai leis atkurti pilnesnį
ir tikslesnį tokių koklių vaizdą.
Istorikų puikiai žinomas Vyties herbo XV a. pirmosios pusės atvaizdas
iš Bergshamaro (Codex Bergshammar) herbyno, saugomo Švedijos valstybės
archyve, Stokholme. Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmuose rastasis
koklis taip pat pagamintas XV a. pirmoje pusėje. Tarp kitų gotikinių
koklių nemažai herbinių, žinomų iš 1413 m. spalio 2 d. Horodlės akto:
Godziemba, Grzymala, Jastrzęmbiec, Pomian, Rola, Wąz ir vėlesnių Prawdzicz,
Sternberg. Taip pat surasta ir koklių su neidentifikuotais herbais.
Šis herbinių koklių rinkinys savo ruožtu sudomins ne vieną heraldikos
specialistą, istoriką, menotyrininką.
Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir viso rytinio Vidurio Europos ir Šiaurės
Europos regiono archeologinių radinių medžiagoje unikali ir puikiai
išlikusi glazūruota dekoratyvinė interjero apdailos plokštė su Nukryžiuotojo,
šv. Jono Evangelisto bei švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Artimiausia
meninė ir ikonografinė analogija tai XIV a. pabaigos Vilniaus katedros
kriptos freska. Matyt, ši apdailos plokštė tik centrinė sudėtingesnės
siužetinės kompozicijos dalis. Tam pačiam radinių kompleksui priskirtini
ir smulkesni tokių plokščių fragmentai, kuriuose vaizduojamas, kaip
spėjama, šv. Jurgis bei matomos kitų šventųjų figūros.
Pagal Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo koncepciją numatyta
atkurti ir Gotikos epochos istorinės rezidencijos interjerus. Iki šių
metų sezono metu aptiktų radinių gotikinės koklinės krosnies rekonstrukcija
buvo sunkiai įgyvendinama. Vidurio ir Rytų Europoje yra labai nedaug
gotikinių koklinių krosnių rekonstrukcijų. Iš publikacijų geriausiai
žinomos kelių gotikinių (XIV a. vidurioXV a. vidurio) krosnių iš karališkosios
Vyšegrado pilies Budoje rekonstrukcijos. Kokliai šioms krosnims buvo
gaminami karališkose dirbtuvėse Nyek miestelyje prie Budos. Tokių gotikinių
krosnių užsakymai siejami su Vengrijos ir Lenkijos karaliumi Liudviku
I Anžujiečiu (13421382), Jogailos žmonos šv. Jadvygos tėvu, taip pat
Vengrijos karaliumi ir Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Zigmantu
I Liuksemburgiečiu (13871437). Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų
gotikiniuose kokliuose vaizduojamas dvigubas kryžius, kuris, kaip manoma,
Jogailos asmeniniu ženklu ir herbu tapo kaip tik po jo vestuvių su šv.
Jadvyga Anžujiete.
Valdovų rūmų auksinių juvelyrinių radinių kolekciją, be seniausios Lietuvoje
surastos auksinės monetos XIVXV a. Venecijos dukato, papildė įspūdingas,
augaliniais
raštais puoštas žiedas ir ažūrinio
juvelyrinio dirbinio fragmentas.
Šie Gotikos epochos radiniai aktualina ir atspindi vėlyvuosius viduramžius
Lietuvos klestėjimo laikus, kai valstybę valdė legendinis Vytautas
Didysis ir Jogailaičių dinastijos atstovai. Jie, be abejo, praturtins
žinias apie XV a. Žemutinės pilies rezidencinių pastatų interjerus bei
to meto valdovus, Lietuvos diduomenę, kuri ilgainiui tapo valstybės
interesų saugotoju ir gynėju. Radiniai yra itin svarbūs ir Lietuvos
dinastinių, kultūrinių, prekybinių ryšių Europoje nustatymui.
Š. m. rugsėjo mėn. 22 d. 11 val. prie pėsčiųjų tako
į Aukštutinę pilį įvyks radinių pristatymas žiniasklaidai.