VILNIUS 2002.
KARALIAUS MINDAUGO TILTO PRIEIGOS. ŽVALGOMIEJI ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI. KAIRYSIS NERIES KRANTAS.

ARSENALO GATVĖS REKONSTRUKCIJA

VILNIUS 2003

Įvadas

Žemės darbai Arsenalo gatvėje apėmė apie 1 ha plotą. Arsenalo gatvės rekonstrukciniai darbai pradėti nuo Karaliaus Mindaugo tilto prieigų - T. Vrublevskio – Žygimantų – ir Arsenalo gatvių sankryžos. Rekonstruojant gatvę keistas viršutinis žemių sluoksnis. Vakarinėje gatvės dalyje nukastas iki 1,2 – 1,4 m storio žemių sluoksnis. Rytinėje gatvės dalyje kai kur net iki 1,5 – 1,6 m storio. Žemės darbų metu keistos ir kai kurios inžinerinės komunikacijos. Arsenalo gatvės rekonstrukciniai darbai iki 1,2 - 1,5 m gylio nuo dabartinio gatvės grindinio buvo atliekami XIX – XX a. supiltose žemėje. Po dabartine gatvės danga suvežtos ir supiltos miesto statybose susikaupę griuvenos bei žemės. Jos ne kartą perstumdytos keliant ar platinant gatvę.

Arsenalo gatve tęsėsi ir T. Vrublevskio gatve XIX a. nutiestas nuotekų kolektorius. Ties buvusiomis Kačergos (Vingrių) upelio žiotimis atkastas kolektoriaus šulinys ir komunikacijų alkūnė nukreipianti lietaus bei gruntinių vandenų perteklių į Neries upę. Kolektorius bei šuliniai buvo geodeziškai pririšti prie esamos topografinės sistemos.

Istorinių ir archeologinių tyrimų duomenys

Dabartinės Arsenalo gatvės ištakos sietinos su senuoju keliu, buvusiu Žemutinės pilies teritorijoje anapus šiaurinės gynybinės sienos ir vedusiu per rytinėje gynybinėje sienoje buvusius vartus į Kreivąją pilį ir Antakalnį. XIII pab. – XIV a., kuomet, kaip manoma, buvo sumūryta pilies mūrinė gynybinė siena, dabartinės Arsenalo gatvės vietoje driekėsi Neries vaga. Anuomet upės vandenys skalavo gynybinės sienos mūrus. Neries šlaitai palei gynybinę sieną buvo tvirtinami akmenimis, o XV – XVI a. smarkiai plečiantis statyboms Žemutinėje pilyje, Neries krantinė buvo formuota pilant statybų žemes, tvirtinant šlaitus medžių šakomis, mediniais poliais. Upės vaga buvo stumiama nuo gynybinės sienos mūrų į šiaurę. Palei gynybinę sieną suformuota krantine XV a. pab. – XVI a. nusidriekia kelias. XVI a. viduryje – XVII a. pradžioje, nustojus naudotis keliu pilies teritorijoje, šis kelias jungė senamiestį su Antakalnio priemiesčiu. Tiesa, tuomet kelio grindinys driekėsi dar palei šiaurinę gynybinę sieną. Vėlesniais šimtmečiais upės šlaitas buvo vis toliau stumiamas į šiaurę. XVIII a. pirmos pusės Fiurstenhofo (pav. 1) ir vėlesniuose planuose (pav. 2) jau matome tarp gynybinės sienos ir Neries upės stovinčius pastatus. Jie statyti kelio šiaurinėje pusėje, ties Neries šlaitu.

Pav. 1. Ištrauka iš 1737 m. Fiurstenhofo plano

a

d

Pav. 2. a – 1799 m Neries pakrančių planas; b – c – XVIII a. pabaigos planų ištraukos, d – ištrauka iš Vilniaus miesto 1808 m. plano kopijos knygoje: Vl. Drėma. “Dingęs Vilnius”.

Neries kairiajame šlaite stovinčius mūrinius pastatus XVIII a. pab. nupiešė P. Smuglevičius (pav. 3).

Pav. 3. P. Smuglevičius. Vilniaus pilys iš šiaurės pusės. 1785 m. Sepija

Pastatai priklausė 499 – 502 posesijoms, kurias iš rytų ribojo Vilnios, o iš vakarų – Kačergos (Vingrių) upelis. 501 – 502 posesijų pastatų mūrų fragmentai buvo atkasti 1994 m., kuomet per 11,7 – 15,3 m į pietus nuo dabartinės Arsenalo gatvės buvo tiesiama lietaus kanalizacijos tranšėja. Tyrimai patvirtino prielaidas, kad pastarieji pastatai statyti ant supilto bei upės suplauto 2,8 m storio žemės sluoksnio. Šioje žemėje rasta XVI – XVII a. dirbinių. Kultūrinis sluoksnis tiestos lietaus kanalizacijos vietoje – 5,8 m storio. Įžemis – smėlis, gręžiniais fiksuotas Ha 86.20 m. 501 ir 502 posesijų mūrinių pastatų statybos paviršius fiksuotas ties Ha 89.50 (70) m, o statybų laikotarpio sluoksnyje surasti radiniai datuoti XVII a. pab. – XVIII a. I puse. Žemės paviršius pastatų griovimo metu (XIX a. pirmoje pusėje) buvęs 1,5 – 1,7 m gylyje (Ha 90.40(50) m) nuo dabartinio žemės paviršiaus.

2001 m., 40 m į šiaurę nuo nacionalinio muziejaus restauracinių dirbtuvių, šalia Arsenalo gatvės pietinio pakraščio, remontuojant dujų trasos vamzdį, atkasti mūrinio pastato pamatai, patalpos plytų grindys ir krosnies pado fragmentas. Archeologo Gintauto Rackevičiaus nuomone, atkasti mūrų fragmentai priklausę 502 posesijos rytinio pastato šiaurės rytinei daliai; 110 cm gylyje (Ha 90.70 m) nuo dabartinio žemės paviršiaus atkastos pastato sienos statytos XVIII a., nugriautos XIX a. 4 dešimtmetyje. Atkasto pastato patalpos grindys fiksuotos Ha 89.21 m.

1817 m. buvo aukštinamas Neries kairysis krantas, o 1821 m. čia nutiesta medžiais apsodinta alėja. Buvo tvarkomos Ceikhauzo bei Arsenalo gatvės, jas taipogi apsodinant medžiais.

Pav.4. Kairiojo Neries kranto piešinys. Nežinomas autorius. 501 ir 502 posesijų pastatų jau nebėra

Dar vienas iš ankstyvesnių Neries kairiosios pakrantės piešinių - tai nežinomo piešėjo darbas datuotinas XIX a. pradžia. Jame matoma nuo dešiniojo Neries kranto piešta Vilniaus panorama. Piešinio pirmajame plane matoma kairioji Neries pakrantė priešais antrajame plane vaizduojamus pilies kalną, buv. Žemutinės sienos pastatus, Katedrą, bei Šv. Kotrynos bažnyčią. Pirmajame plane, piešinio kairėje, krantinėje, įrengta perkėla, kiek į V - įtekančio į Nerį Vingrio (Kačergos) upelio žiotys. Dar labiau į vakarus, dešinėje piešinio pusėje – neaukšti, nuolaidūs Neries šlaitai (pav.4). Pastatų, stovėjusių buv. gynybinės sienos šiaurinėje pusėje ir pieštų bei braižytų dar XVIII a. pab. ir XIX a. pradžioje, jau nebėra. Nebėra pastatų ir 1824 m. braižytame “Vilniaus Arsenalo generaliniame plane su apylinkėmis”.

Pav.5 K. Račinskas. Vilniaus pilių vaizdas iš šiaurės. 1831. Litografija

Nuo 1831.05.02 per penkis mėnesius pilių teritorijoje bei Neries pakrantėse įrengta antros kategorijos Rusijos imperijos tvirtovė. Šie darbai smarkiai pakeitė susiformavusią urbanistinę aplinką. Buvo panaikinta senoji Arsenalo gatvė, ėjusi nuo Katedros palei Naująjį arsenalą (dab. Nacionalinis muziejus iš fasadinės pusės) ir buv. Žemutinės pilies gynybinės sienos griuvėsius link tilto per Vilnią, įsukdama į Antakalnį vedusią alėją. Vietoj jos buvo nutiesta nauja gatvė. Ji prasidėjo nuo dabartinės Tilto gatvės galo ir, eidama dab. T. Vrublevskio gatvės trasa, tęsėsi iki Vilnios upės. Tik tuo metu ji buvo daug siauresnė už dabartinę gatvę. Tuo metu Kačergos upelis (jo vaga) ties katedros varpine buvo nukreiptas į pro čia ėjusį kanalizacijos kanalą. Kačergos vaga nuo čia buvo užversta griaunamų namų laužu bei žvyru ir smėliu, kurį gabeno iš žemiau Vilnios žiočių buvusios salos. Medžiai augę apie pilies kalną, o taip pat didžioji jų dalis alėjoje palei Neries krantą buvo iškirsti. Naujoji gatvė, kuri vėliau buvo pavadinta Antakalnio gatve, nuo Neries iki Tilto gatvės buvo aptverta neaukšta medine dažyta tvorele. 1832 m. rugpjūčio mėnesį pradėtas statyti naujas tiltas per Vilnelę truputį žemiau senojo Arsenalo tilto, kurio statyba buvo baigta sekančių metų pavasarį. Manoma, kad tuo metu Neries dešinysis krantas supylimais buvo nustumtas dar labiau į šiaurę. Archeologinės priežiūros, vykdytos kasant lietaus kanalizacijos trasą, buvo nustatyta, kad XIX a.tvirtovės statybos bei vėlesnių aplinkos tvarkymo darbų metu žemės paviršius palei pietinį dabartinės Arsenalo gatvės pakraštį buvo pakeltas 1,5 – 1,7 m.

Pav. 6. Ištrauka iš 1842 m. tvirtovės ir apylinkių plano.

Matyti nauja Arsenalo gatvė, tuomet ji vadinta Antakalnio keliu.

1834 m. nuo Antakalnio iki Žaliojo tilto buvo suprojektuotas 12 sieksnių pločio bulvaras, bemaž, dabartinių Žygimantų – Arsenalo gatvių vietoje. Tačiau jis tepradėtas tiesti tik 1845 m.

Reikia pastebėti, kad kranto linija keitėsi po kiekvieno didesnio potvynio. Neries srautas ardė formuojamą ir nuolat tvirtinamą šlaitą. Tai akivaizdžiai matyti lyginant XVIII a. pab. – XIX a. pradžios planus.

1845 m. pavasarį ir vasarą smarkiai patvino Neries upė. 1846 m. pavasarį potvynis paplovė Neries šlaitus, apardė ir tvirtovės įtvirtinimus. Tais pačiais metais suardytus pylimus pradėta tvarkyti, o gatvę ties Nerimi aukštinti.

1846 m. plane matome pažymėtą Neries paplautą pietinį šlaitą. Upė šlaitą paplovė iki pat kelio važiuojamosios dalies. Tuomet, neseniai nutiesta gatvė, vadinta Antakalnio keliu. Vakarinėje gatvės dalyje pastatytu tilteliu ji kirto pylimo griovį, Kačergos upelio žiotis, o rytiniu galu rėmėsi į tiltą per Vilnelę.

Pav. 7. Ištrauka iš 1846 m. tvirtovės plano, kuriame pažymėti potvynio paplauti Neries šlaitai

Neries bei Vilnios potvyniai nuolat kėlė miesto valdžiai rūpesčių. 1849 m. Neries ir Vilnios potvyniai vėl apardė rytiniame gatvės gale per Vilnią į Antakalnį buvusį medinį tiltą.

Apie 1850 m. Arsenalo gatvę nupiešė ir J. Oziemblauskas.

Pav. 8. J. Oziemblauskas. Arsenalo gatvė. Apie 1850 m.

Pav. 9. Kairioji Neries krantinė ties dabartine Arsenalo gatve. Apie 1861 m. nuo dešiniojo Neries kranto krantinę nupiešė J. Marševskis . Paveikslo fragmente matomas tiltas per tvirtovės griovį – Kačergos upelio žiotis – nutiestą medinį tiltą. Kiek į rytus nuo tilto: mediniais poliais sutvirtinta krantinė, maudyklės.

XIX a. viduryje dabartinė Arsenalo gatvė, nutiesus krantine Naująjį bulvarą - dabartinę Žygimantų gatvę, dažnai vadinta Senuoju bulvaru.

Pav.10. Juozapas Čechavičius (Jozef Czechowicz; 1819 – 1888). Kairysis Neries krantas. Fotografuota nuo dešiniojo Neries kranto prieš 1870 m.

Pav. 11. Antakalnio, dabartinė Arsenalo gatvė, XIX a. 8 ir 9 dešimtmečių sandūroje. Juozapo Čechavičiaus nuotrauka

1884 m. birželio 8 d. inžinierius F. Jasinskis ėmė griauti pirmąjį Antakalnio tiltą ir ilginti iki upės miesto kanalizacijos kanalą. F. Jasinskis taip pat išmūrijo kanalą – vamzdį Antakalnio kelyje, t.y. po dabartine Arsenalo gatve. Arsenalo gatvės pradžioje, ties buvusio Kačergos (Vingrių) upelio žiotimis, kur, matyt, buvo suvesti ir ankstesnių nuotekų kolektorių vandenys, įrengti nauji šuliniai, o kolektorių vandenys nuvesti į Neries upę. Toje vietoje kelią išlygino ir sutvarkė.

Pav 12. Dabartinės Arsenalo gatvės pradžia. XIX a. pabaigoje gatve tiesiamas nuotekų kolektorius

Vilniaus miesto valdžiai vienas svarbiausių klausimų, greta pilies skvero ir gatvių tvarkymo, buvo ir geležinio tilto per Vilnią ties jos žiotimis statyba. F. Jasinskio 1884 m. pastatytą apvažiuojamą tiltą 1886 m. Vilnios potvynis apardė. Senuoju mediniu tiltu jau niekas nebevažinėjo, nes jis buvo visai suiręs. Medinius tiltus šioje vietoje Vilnios potvyniai apardė 1849, 1856, 1865 metais. Todėl reikėjo juos iš naujo statyti. Miestas dar eikvojo lėšas ir apvažiuojamųjų tiltų statybai, nes nenorėjo nutraukti judėjimo į Antakalnio priemiestį.

Pav. 13. Juozapas Čechavičiaus (Jozef Czechowicz; 1819 – 1888) nuotraukos fragmentai. Neries pakrantės ties dabartine Arsenalo gatve. Fotografuota XIX a. 9 dešimtmetyje.

Tuo metu Vilniuje susirūpinta miesto transportu. Miesto dūma vedė derybas su įvairiomis firmomis dėl arklinio tramvajaus. Viena pagrindinių arklinio tramvajaus linijų buvo numatyta statyti per Vilnią ties jos žiotimis geležinį tiltą ir nutiesti per jį į Antakalnį arkliniam tramvajui bėgius.

Tilto projektą parengė miesto inžinierius J. Januševskis. Statyti jį pradėjo 1891 m. rugpjūčio pr. ir baigė 1893 m. sausio mėn.

Statant tiltą, iš abiejų galų buvo paaukštintos gatvės. Buvo naujai išgrįstas grindinys ir Neries upės krantas Antakalnio gatvėje. Aukštinti gatvę abiejuose tilto galuose reikėjo todėl, kad jis buvo gerokai aukščiau nuo upės vandens lygio negu stovėjo prieš tai stovėjęs.

Laikiną apvažiuojamą tiltą per Vilnią miesto valdyba 1893 m. vasario 19 d. pardavė iš varžytinių miestiečiui J. Senisvičiui, kuris jį ir nugriovė. Šio tilto atramos sumūrytos iš akmenų, tebestovi abiejuose Vilnios krantuose, šiek tiek aukščiau į pietus nuo tilto.

Krantinių aukštinimo ir tvirtinimo darbai vyko ir vėlesniais metais. Patvinę Neries vandenys tebekėlė miestui didelių rūpesčių ir XX amžiuje. 1931 m. pavasarį didelis Neries potvynis smarkiai apardė krantinę. Krantinė vėl buvo supilta, tačiau liko nesutvarkyta. Neries krantinę smarkiai ardė ir šeštojo dešimtmečio Neries potvyniai, ypač 1951 m. potvynis.

Arsenalo gatvės istorinės raidos analizė leidžia įvertinti atliekamos gatvės rekonstrukciją paminklosauginiu aspektu. Akivaizdu, kad dabartinėje Arsenalo gatvėje žemės darbai iki 1,5 m gylio nuo dabartinio gatvės grindinio buvo atliekami XIX – XX a. supiltoje žemėje. Po dabartine gatvės danga suvežtos ir supiltos miesto statybose susikaupę griuvenos bei žemės. Jos ne kartą perstumdytos keliant ar platinant gatvę. Reikia pastebėti, kad kasamose Arsenalo gatvės žemėse ženkliai mažiau surandama buitinės keramikos šukių, metalo dirbinių bei kitų radinių nei šalia esančioje T. Vrublevskio gatvėje ar net Žygimantų gatvės rytinėje dalyje. Tai didele dalimi apsprendė besiformavusių gatvių urbanistinė aplinka. Žemės darbai buvo atliekami mechanizuotai.

Šiuo metu Neries vaga nuo senosios pilies šiaurinės gynybinės sienos nutolusi apie 76 m, o 16 m pločio gatvės pietinis pakraštys per 41 - 42 m. Gatvės grindinio paviršius vakarinėje dalyje, ties Arsenalo – Žygimantų – T. Vrublevskio gatvių sankryža, buvo apie Ha 91.25 m. Rytinėje dalyje, ties tiltu per Vilnelę, apie Ha 93.50 – 93.60 m.

Arsenalo gatvės rekonstrukciniai darbai pradėti nuo Karaliaus Mindaugo tilto prieigų - T. Vrublevskio – Žygimantų – ir Arsenalo gatvių sankryžos. Rekonstruojant gatvę keistas viršutinis žemių sluoksnis. Vakarinėje gatvės dalyje nukastas iki 1,2 – 1,4 m storio žemių sluoksnis. Rytinėje gatvės dalyje kai kur net iki 1,5 – 1,6 m storio.

Vakarinėje gatvės dalyje palaipsniui atkasamos kai kurios inžinerinės komunikacijos: XIX a. pab. sumūryto lietaus kolektoriaus skliauto viršutinė dalis, atkarpomis – fekalinės kanalizacijos trasa, po šaligatviais – elektros kabeliai. Ties XIX a. buvusiomis Kačergos (Vingrių) upelio žiotimis atkastas nuotekų kolektoriaus šulinys ir komunikacijų alkūnė nukreipianti lietaus bei gruntinių vandenų perteklių į Neries upę. Žvalgomųjų archeologiniu metu kolektorius bei šuliniai buvo geodeziškai pririšti. XIX a. pab. statyto kolektoriaus skliauto viršus ties Žygimantų – T. Vrublevskio ir Arsenalo gatvių sankryža fiksuotas apie Ha 90.50 m, o ties jo atšaka į Neries pusę Arsenalo gatvėje – Ha 89.96 m.

Pav. 14. XIX a. devintajame dešimtmetyje nutiesto miesto nuotekų kolektoriaus situacija Arsenalo gatvėje

Minėta, kad žemės darbų metu, piltose žemėse, vyrauja XIX – XX a. dirbinių fragmentai, dažniausiai statybų laužas. Tiesa, rasta ir keletas XIX – XX a. monetų, kitų metalo dirbinių. Negausi supiltose žemėse rasta archeologinė medžiaga pateikta radinių sąrašuose ir apžvelgiama kartu su T. Vrublevskio gatvės radiniais, nurodant jų radimo vietą – Arsenalo gatvę.

AB “Požeminiai darbai” Vilniaus filialas 2002 m. liepos – rugsėjo mėnesiais tarp abiejų Neries krantų, po upe, nutiesė vandentiekio magistralę.

Vandentiekio magistralė po Neries upe tiesta dešiniajame Neries krante, priešais dabartinį plaukimo baseiną Olimpiečių gatvėje įrengus naują komunikacijų šulinį. Nuo šulinio, dešiniuoju Neries šlaitu, iki pat upės, iškasta komunikacijų tranšėja. Priešingajame, kairiajame upės krante, ties Neries šlaitu, Arsenalo gatvėje, įrengtas antrasis komunikacijų šulinys. Nuo kurio iki upės taip pat iškasta ir komunikacijų tranšėja. Vandentiekio magistralės šuliniui pamatų duobė Arsenalo gatvėje iškasta XIX a. antroje pusėje ir XX a. formuotame Neries šlaite.

Per 10 m į rytus nuo vandentiekio magistralės šulinio, Neries šlaite ties Arsenalo gatve, buvo remontuotas ir jau minėto XIX a. kolektoriaus įvadas į Neries pusę. Tiesa, senojo kolektoriaus įvadas XX a. taisytas jau ne kartą. Keisti XX a. viduryje ar antroje šimtmečio pusėje įkasti vamzdžiai.

Stebint žemės darbus surasta įvairaus laikotarpio statybinių atliekų: plytgalių, XIX a. pab. XX a. pradžios koklių fragmentų.

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų iš Arsenalo gatvės nuotraukos....

Išvados

1. Statomo Karaliaus Mindaugo tilto prieigose rekonstruotoje Arsenalo gatvėje žemės kastos apie 1 ha plote. Darbų metu mechanizuotai nukastas iki 1,2 – 1,4/1,6 m storio viršutinis žemių sluoksnis. Gatvėje pakeista ir dalis susidėvėjusių inžinerinių komunikacijų.

2. Arsenalo gatvės rekonstrukciniai darbai buvo atliekami XIX – XX a. supiltose žemėje.

3. Arsenalo gatvėje atkastas XIX a. nutiestas nuotekų kolektorius. Ties buvusiomis Kačergos (Vingrių) upelio žiotimis atkastas kolektoriaus šulinys ir komunikacijų alkūnė, nukreipianti lietaus bei gruntinių vandenų perteklių į Neries upę. Nuotekų kolektorius bei šuliniai buvo geodeziškai pririšti prie esamos topografinės sistemos.

4. XVII – XIX a. susiformavusią Vilniaus nuotekų kolektorių sistemą būtina įtraukti į saugomų kultūros paminklų sąrašą.

Archeologai: Gediminas Gendrėnas, Egidijus Ožalas