Vaizdai iš įdomesnių įvykių ir archeologinių
tyrimų:
|
| |
Nauji 2010 metų leidiniai.
|
|
LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ REZIDENCIJA VILNIUJE
(sud. Vytautas Urbanavičius).
Leidinį sudaro nedideli teminiai straipsniai su spalvotomis iliustracijomis, parengtais Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ darbuotojų – Lietuvos valdovų rūmų tyrėjų – archeologų, architektų, istorikų, menotyrininkų, kelis dešimtmečius kaupusių ir tyrinėjusių pagrindinę LDK rezidenciją. Aprašoma pačių rūmų istorija, pradedant pilies statybos etapais, baigiant gynybinės sistemos nunykimu ir rezidencijos virtimu reprezentaciniais rūmais, galiausiai – jų smukimu ir tuometinės valdžios sprendimais griūvančių rūmų atžvilgiu. Pristatomi didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai, architektūriniai, istoriniai tyrimai, restauratorių darbai, visuomenės ir valdžios požiūris į rūmus, jų tyrimus ir atkūrimo idėją. Atskirai pateikiama Lietuvos valdovų dinastijos istorija nuo pačių pirmųjų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdymo, nesigilinant į jų rezidencijos lokalizavimo klausimą, iki paskutiniųjų elekcinių valdovų, kurie pusę valdymo laiko praleisdavo Lenkijos karalystėje. Aprašoma dvaro sudėtis, tarnyba, buitis ir kasdienybė, istorinis kultūrinis kontekstas. Knyga gausiai iliustruota archeologinių radinių nuotraukomis, graviūromis ir paveikslais. Jos gale pateiktos santraukos anglų ir rusų kalbomis. |
| |
|
|
| |
Nauji 2009 metų leidiniai.
|
|
| LIETUVOS
DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO ŽYGIMANTO AUGUSTO
DVARO SĄSKAITOS (15431548)
1544 XI 151546 XI 15
1 knyga
parengė Darius Antanavičius, vertė Sigitas Narbutas
Šiuo tomu pradedamos publikuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Žygimanto Augusto 15431548 m. dvaro sąskaitos. Pirmoji skelbiama knyga,
apimanti 1544 m. lapkričio 15 d. 1546 m. lapkričio 15 d. laikotarpį.
Skaitytojas joje ras išsamių žinių apie Žygimanto Augusto dvaro funkcionavimą
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje, kaip antai: dvaro
virtuvės ir arklidžių aprūpinimą maisto ištekliais ir pašarais, valdovo
kelionių už Vilniaus ribų organizavimą, smulkias Žemutinėje pilyje vykdytų
statybų sąskaitas. Skelbiamas šaltinis teikia daug unikalių žinių apie
XVI a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės materialinę kultūrą
ir finansus. Knyga skiriama profesionaliems istorijos tyrinėtojams, visiems
gimtosios istorijos mylėtojams. |
| |
|
|
| |
|
|
| VALENTINO SAURMANO
LAIŠKAI IMPERATORIUI FERDINANDUI I
IŠ ŽYGIMANTO AUGUSTO VILNIAUS DVARO
(15611562 m.)
Šv. Romos Imperijos diplomato Valentino
Saurmano laiškai, rašyti imperatoriui Ferdinandui I iš Žygimanto Augusto
Vilniaus dvaro 15611562 m., atskleidžia platų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
ir Lenkijos Karalystės užsienio politikos klausimų spektrą, kurie buvo
svarstomi ir sprendžiami Lietuvos sostinėje Vilniuje. Laiškai atveria
sudėtingų dinastinių, teritorinių ir ideologinių konfliktų eigą, vakarietiškų
diplomatinių derybų tradiciją ir praktiką. Publikuojami laiškai reikšmingas
šaltinis ne tik Lietuvos ir Lenkijos užsienio politikos klausimams, bet
ir viso Vidurio ir Rytų Europos regiono tarpvalstybinių santykių problemoms
XVI a. viduryje giliau pažinti. Laiškai skelbiami originalo ir lietuvių
kalbomis, lydimi išsamių komentarų, pabaigoje yra asmenų, vietovių ir
dalykų rodyklė. |
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
2009 m. Sensacingas radinys.
Tęsiant Vilniaus žemutinės pilies archeologinius tyrimus, rastas
XIV XV a. grūdų aruodas. Javų ir ankštinių kultūrų grūdai išliko iki
mūsų laikų apanglėję gaisro metu, vėliau palaidoti kultūriniame sluoksnyje.
Šio reto ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu radinio tyrimai atskleis
praktiškai nežinomus tuometinių gyventojų mitybos savitumus bei žemės
ūkio istorijos detales. Grūdai bus tiksliau datuoti, atlikus lentų, ant
kurių jie buvo supilti, dendrochronologinius tyrimus. |
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2009 m. vasario 11 d.,
užkelta ir sumontuota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
kiemo laiptinės bokšto šalmo smailė su originalia vėtrunge. Šio labai
išraiškingo ir svarbią simbolinę prasmę turinčio architektūrinio elemento,
tapsiančio ir Vilniaus silueto atpažinimo vienu iš ženklų, projektą parengė
garsiausias ir aktyviausias Lietuvos heraldikos kūrėjas, Lietuvos heraldikos
komisijos narys dailininkas Arvydas Každailis.
|
| |
|
|
|
|
|
Pilių tyrimo centro Lietuvos pilys
administracija ir Restauravimo skyrius nuoširdžiai dėkoja Valdovų
rūmų paramos fondui už galimybę laikinai naudotis Fondo lėšomis įgyta
laboratorine įranga. Fondas 2005 m. pirko vieną mobilią bei dvi stacionarias
traukos spintas, o 2008 m. - du mobilius filtravimo įrenginius su oro
ištraukimo rankovėmis ir biologinį mikroskopą, didinantį 800 kartų.
Traukos spintų ir mobilių filtravimo įrenginių dėka ne tik surenkamos
radinių valymo metu susidariusios dulkės, bet ir neutralizuojamos restauravimo
metu naudojamos lakios cheminės medžiagos.
Modernus biologinis mikroskopas svarbus atliekant archeologinių radinių
analizes, identifikuojant pluoštus, taip pat nustatant archeologinių medinių
radinių medienos rūšį.
Valdovų rūmų paramos fondo pirkta laboratorinė įranga bus perduota kuriamai
Nacionalinio muziejaus
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Restauracinės priežiūros
skyriaus laboratorijai. |
| |
|
|
| |
Naujausios dendrochronologinės datos |
|
|
|
|
Pilies vartų tiltas, pastatytas iš 1584 metais kirstų
pušų. Jo apačioje buvę poliai yra likę nuo ankstesnio, 1565-1566 metais
statyto tilto. |
Unikalus šulinys, suleistas iš radialinio
skaldymo ąžuolo lentų, datuotas 1490 +/- 5 m. Toks ąžuolo skaldymo būdas
buvo paplitęs vakarų Europoje šalyse, taip pat naudotas iš Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės eksportuotos ąžuolo medienos apdirbimui. |
| |
|
|
|
| << Atgal |
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)
)