VILNIUS 2002.
KARALIAUS MINDAUGO TILTO PRIEIGOS. ŽVALGOMIEJI ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI. DEŠINYSIS NERIES KRANTAS.
RINKTINĖS IR JUOZAPAVIČIAUS GATVIŲ SANKRYŽA.

KROSNYS

VILNIUS 2003

Įvadas

Ši ataskaitos dalis skirta ties A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryža aptiktoms XVI a. antros pusės ir XVII/XVIII a. gamybinės paskirties krosnims.

Darbai stebėti ir kultūrinis sluoksnis žvalgytas Pilių tyrimo centro archeologo Gedimino Gendrėno (vad. archeologas E. Ožalas). Mechanizuoti žemės darbai nekartą stabdyti, žvalgytas kultūrinis sluoksnis, keistas žemės darbų pobūdis, braižyti atkastų statinių planai, fiksuota kultūrinio sluoksnio struktūra.

Atkastus mūro statinius bei kultūrinio sluoksnio pjūvius braižė Pilių tyrimų centro architektai Vytautas Jusevičius ir Ričardas Račinskas, technikai Ramūnas Banys ir Julius Sičiūnas. Geodezinę atkastos XVII/XVIII a. krosnies fiksaciją atliko R. Žvirblis. Statinių istorinę – stilistinę kartogramą paruošė architektė ekspertė Birutė Gudynaitė bei architektas Ričardas Račinskas. Fotografavo archeologas Gediminas Gendrėnas bei Pilių tyrimų centro architektas Vytautas Abramauskas.

Trumpa istorijos apžvalga

Rašantys apie Vilniaus dešniakrantės Neries istoriją publicistai ir istorikai teigia, kad dabartinės Olimpiečių ir Rinktinės gatvės buvę Šnipiškių ir Žvejų priemiesčiuose. Konkretesnė riba tarp šių priemiesčių nenurodoma, tik teigiama, kad Žvejų priemiestis buvęs arčiau Neries pakrantės ir čia gyvenę žvejai.

Manoma, kad Šnipiškės, XVI amžiaus pirmoje pusėje pastačius tiltą per Nerį, tapo neatsiejama miesto dalimi. Čia esantys gero molio klodai skatino Šnipiškių gyventojus verstis plytų, čerpių, koklių ir molinių indų gamyba.

Didesnė dalis istorikų mano, kad XVI a. G. Brauno ir F. Hogenbergo Vilniaus miesto plane jau pavaizduoti Žvejai su tuo metu buvusiu vienaaukščiu mediniu užstatymu, maldos namais. Teigiama, kad ir Žvejuose nuo XVI a. veikė stiklo dirbtuvės, keletas plytinių, buvo įrengti sandėliai Nerimi atgabentoms prekėms sukrauti. Žinoma, kad dalį žemių Žvejuose XVI a. įsigyja miesto magistratas. 3 sklypus čia turėjęs ir vasaros rezidenciją įsirengė Vilniaus kanauninkas Valerijonas Protasevičius. Iki mūsų dienų išlikusiuose dokumentuose minimos dešiniajame Neries krante 1592 – 1593 m. jau veikiančios Vilniaus senosios žydų kapinės.

XVII a. antros pusės dokumentuose, apibūdinant bet kurį sklypą ar trobesį Šnipiškėse, retai kada nepaminėta plytinė: jei ne toje žemėje, tai kaimyno sklype. Taigi šis rajonas buvo gausiai gyvenamas plytų ir čerpių gamintojų bei kalkininkų, kurie turėjo ne tik įmones, bet ir gyvenamuosius namus. Statybinių medžiagų gamintojai gyveno vadinamuose dvareliuose, kurie susidėjo iš sklypo su gyvenamaisiais namais ir pramoniniais trobesiais.

Žinoma, kad Šnipiškėse nuo seno veikė didelė LDK artilerijos plytinė.

XVII a. Žvejuose nemažus žemės sklypus įsigijo Aušros vartų basieji karmelitai, čia jie taip pat turėjo įsiruošę didelę plytinę.

Statant Petro ir Povilo bažnyčią, vienuolyną ir M. K. Paco rūmus dauguma plytinių ir čerpių gamybos įmonių buvo Šnipiškėse, kitoje Neries pusėje. 1671 m. statybinėms medžiagoms transportuoti buvo net specialiai pastatytas keltas.

Žinoma, kad Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega, reikšdamas savo prisirišimą prie katalikybės, 1697 m. fundaciniu užrašu dovanojo tuometiniam Lietuvos jėzuitų provinciolui kun. Pranciškui Kuncevičiui ir visai provincijai savo Šnipiškių dvarą su jursdika, ir visomis joje esančiomis gyvenvietėmis, namais, plytinėmis, su mokesčiais bei prievolėmis dirbama ir kita žeme.

Istorikas S. Samalavičius rašo, kad statybinių medžiagų gamintojai bei keramikai, “bent jau XVIII a., daugiausia gyveno ir turėjo puodų bei koklių dirbtuves Šnipiškėse.”

1737 m. Fiurstenhofo plane dešinysis Neries krantas ties dabartinėmis Rinktinės ir Olimpiečių gatvėmis jau užstatytas. Kiek šiauriau matome ir iš kitų sklypų dydžiu beišsiskiriantį keramikos dirbtuvių sklypą “Ziegel Scheunen”. Žydų kapinės Fiurstenhofo plane dar neišskirtos iš dešniakrantėje Neries pakrantėje žymėtų sklypų. Sparčiai didėjant Vilniaus žydų bendruomenei, per XVIII šimtmečio antrąją pusę kapinės plečiamos. 1799 m. plane matome, kad žydų kapinės dešniajame Neries krante, kapinių šiauriniame gale, jau užėmė 1737 m. Fiurstenhofo plane žymėtų keramikos dirbtuvių – “Ziegel Scheunen” – teritorijos dalį, bei keletą buvusių atskirų sklypų kapinių teritorijos centrinėje dalyje ir Neries pakrantėje.

Nuo 1831.05.02 per penkis mėnesius Vilniaus pilių teritorijoje bei Neries kairėje ir dešinėje pakrantėse įrengta antros kategorijos Rusijos imperijos tvirtovė. Aplink visą tvirtovės teritoriją buvo iškasti grioviai, o už jų supilti apsauginiai pylimai. Dalis pastatų, atsidūrusių tvirtovės teritorijoje, buvo įtraukti į gynybinę sistemą, dalis nugriauta ir jų vietoje įrengtas atviras šaudymo laukas.

Kasant tvirtovės griovius ir pilant gynybinius pylimus dešiniajame Neries krante buvo pažeistas ankstyvesnis kultūrinis sluoksnis. Buvo išgriauta dalis žydų senųjų kapinių tvoros, nugriautas sargo namas ir keli greta buvę pastatai, sunaikinta dalis palaidojimų.

Pav. 1831 m. įrengtos dešiniajame Neries krante tvirtovės planas

Teritorija dešiniajame Neries krante ilgam buvo atiduota kariuomenės reikalams. Tvirtovė buvo panaikinta 1878 m., tačiau karinės žinybos šioje teritorijoje ir toliau statė karinės paskirties pastatus.

Manoma, kad spartesnį dešiniojo Neries kranto vystymąsi stabdė ir kitos objektyvios priežastys: geriamojo vandens trūkumas, pramoninio pobūdžio teritorijos paskirtis. Čia ir toliau veikė keramikos dirbinių bei kalkių gamybos įmonės.

Dabar statomo Karaliaus Mindaugo tilto šiaurės vakarinėje pusėje 1901 m. pradėta statyti Vilniaus elektrinę. Ji veikė jau 1903 m. Buvo įrengtas tais laikais labai modernus požeminis elektros skirstymo tinklas. Naujai pertvarkyta Neries pakrantė. Susiformuoja dabartinė Rinktinės gatvės atkarpa nuo Neries pakrantės iki sandūros su dabartine Juozapavičiaus gatve.

Tvirtovės teritorijoje stovėję pastatai dabartinių Rinktinės ir Olimpiečių gatvių aplinkoje išliko iki pat II-jo Pasaulinio karo pabaigos. Tiesa, karo metais jie smarkiai nukentėjo.

Esminiai pokyčiai dabartinių Rinktinės ir Olimpiečių gatvių aplinkoje vyko jau XX a. antroje pusėje. Šimtmečiais besiformavusi urbanistinė aplinka buvo sunaikinta per du dešimtmečius. Pakito senasis dešniakrantės Neries pakrantės reljefas. 1950 m., ruošiantis dainų šventei, ir rekonstruojant dabartinį “Žalgirio” stadioną, buvo masiškai naikinami žydų senųjų kapinių antkapiai bei palaidojimai. Šeštajame dešimtmetyje buvo griaunami Neries pakrantėje stovėję mūriniai pastatai. Žydų kapinės dar kartą apardytos statant plaukymo baseiną, 1971 m. – Vilniaus Sporto rūmus, klojant inžinerines komunikacijas naujai nutiestoje Olimpiečių gatvėje, bei vėliau įrengiant betono krantines.

Trumpa ankstesnių archeologinių tyrinėjimų apžvalga

Kultūrinis sluoksnis ties Rinktinės ir Olimpiečių gatvėmis žvalgytas 1996 m. Tuomet, dešiniajame Neries krante žvalgyta senųjų žydų kapinių teritorija, tikėtasi aptikti XVI a. G. Brauno miesto plane nubraižyto istorinio Žvejų priemiesčio pėdsakų. Deja, nė vienoje iš perkasų to laikotarpio pėdsakų neaptikta. Olimpiečių gatvėje, 5 perkasoje, iškastoje prie pat Neries krantinės, aptikti du, vienas virš kito kloti akmenų grindiniai su latakais – buvusio kelio ar gatvės liekanos. Po grindiniais atkasta XVIII a. vidurio mūrinio pastato su arkiniais pamatais dalis. Taip pat aptikta XVII a. ūkinė duobė ir sudegusios medinės pašiūrės liekanos.

1998 metais dar kartą mėginta aptikti istorinio Žvejų priemiesčio pėdsakus. Tačiau ryškių istorinio Žvejų priemiesčio pėdsakų rasti nepavyko.

XVI a. antrosios pusės gamybinės krosnies liekanos Rinktinės gatvėje

2002 metų liepos mėnesį, Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankryžos rytų pusėje, tiesiant elektros kabelius išilgai Rinktinės gatvės šalikelės, atkastas gamybinės paskirties krosnies fragmentas.

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų teritorijos planas.

Rinktinės gatvės šalikelė ties sankryža su A. Juozapavičiaus gatve išklota betono plokštėmis. Žemės paviršius ties kasama komunikacijų tranšėja fiksuotas Ha 102.48 m.

Nauji elektros kabeliai tiesti šalia jau esančios komunikacijų trasos. Pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi kasta apie 150 cm pločio ir 80 – 100 m gylio tranšėja. Ha 101.50 – 101.42 m atkasamas senasis elektros kabelis.

Rinktinės gatvėje, ties sankryža su A. Juozapavičiaus gatve iškasta elektros kabelių tranšėja. Atkastos krosnies liekanų fragmentas. Krosnies pietinės sienos fragmentas žvalgomajame šurfe. Virš krosnies ankstesniais metais nutiestas elektros kabelis. Fotografuota iš pietryčių pusės.

Kultūrinis sluoksnis išilgai kasamos kabelio tranšėjos apie 70 – 90cm storio. Po dabartinėmis betono plokštėmis kasti skaldos ir žvyro sluoksniai, po kuriais, apie 60 – 70 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, kastas 8 – 15 cm storio pilkos žemės su smulkiomis griuvenomis sluoksnis. Šis sluoksnis stebėtas virš įžemio – žvyro, kuris ties Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankryža fiksuotas apie Ha 100.60 m.

Tik Kv L₁₂ – P₁₂ 3 - 6, apie 500 cm ilgio atkarpoje, išilgai elektros kabeliams kasamos tranšėjos, Ha 101.68 – 101.50 m, atkastas perdegusio molio ir sukepusių nuo karščio plytgalių sluoksnis. Tolimesni žvalgomieji archeologiniai tyrimai parodė, kad senasis elektros kabelis patiestas betarpiškai virš gamybinės paskirties krosnies mūro liekanų bei, ardant krosnis, suverstų griuvenų.

Rinktinės gatvėje, priešais sankryžą su A. Juozapavičiaus gatve, XX a. vyko intensyvūs žemės darbai, kuomet buvo statomas “Žalgirio” stadionas tvarkoma Sporto rūmų aplinka, tiesiamos komunikacijos. Ankstyvesnio laikotarpio kultūrinis sluoksnis didesnėje teritorijos dalyje sunaikintas. Išliko tik įkastos į žemę krosnies dalis.

Gamybinės paskirties krosnis stovėjusi rytų – vakarų kryptimi. Pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi iškastoje kabelio tranšėjoje stebėtas skersinis krosnies skerspjūvis. Pjūvyje krosnis 380 cm pločio. Fiksuotos dvi išorinės jos sienos, rytų – vakarų kryptimi išmūryta vidinė pertvarinė siena, dalijusi krosnies vidų į dvi dalis - kameras, bei vienos iš kamerų – šiaurinės – vidinė galinė siena. Tranšėjos šiaurės rytinėje sienelėje, pjūvyje, išlikę kamerų arkos.

Rinktinės gatvėje, ties sankryža su A. Juozapavičiaus gatve iškasta elektros kabelių tranšėja. Tranšėjos dalis ties krosnies liekanomis. Kultūrinio sluoksnio pjūvis ties tranšėjos rytine sienele. Pietinės krosnies sienos fragmentas. Fotografuota iš pietvakarių.

Liepos mėnesį ties Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankryža vykę statybų darbai atkastos krosnies liekanoms pavojaus nekėlė. Fiksuotas atkasto krosnies fragmento planas, kultūrinio sluoksnio pjūviai elektros kabelio tranšėjos sienelėse. Krosnies pietinės sienos išorinėje pusėje iškastas žvalgomasis archeologinis šurfas, kuriame atkasta krosnies pietinės sienos apačia, fiksuota mūro išklotinė.

Krosnies mūras

Pietinės krosnies siena išlikusi nuo Ha 101.68 - 101.52 m. Matyti, kad dalis sienos buvo nuardyta klojant senąjį elektros kabelį. Reikia pastebėti, kad žvalgomajame šurfe, iškastame ties pietine krosnies siena, natūralaus žvyro paviršius fiksuotas jau nuo Ha 101.60 m. Kultūrinio sluoksnio pjūvyje, virš įžemio, išlikęs 5 - 12 cm storio juosvos žemės sluoksnelis, susiformavęs ankstyvuoju sklypo apgyvendinimo laikotarpiu. Ties pietine siena jis nukastas iškasus duobę krosnies pamatams. Kultūrinio sluoksnio pjūvyje ryškus ir krosnies pamatų duobės kontūras. Krosnies statybos paviršius kultūrinio sluoksnio pjūviuose jau neišlikęs. Išilgai iškastos elektros kabelių tranšėjos išlikę tik XX a. supilti žemių sluoksniai.

Išorinės pietinės krosnies sienos apačia atkasta apie Ha 100.30 m. Analizuodami kultūrinio sluoksnio pjūvį, galime manyti, kad, statant krosnį, pietinė sienos pamatai į žemę buvo įkasti gyliau nei per 140 – 150 cm nuo tuometinio žemės paviršiaus. Išlikęs apie 120 cm aukščio pamatų sienos fragmentas mūrytas iš moliu surištų plytų, grindų plytelių, čerpių ir akmenų. Pietinės sienos išklotinėje matome, kad sienos apačioje išmūryta 15x25 cm, 20x12 cm,15x10 cm ir panašaus dydžio lauko akmenų eilė, kuri išlyginta plytų eile. Po to mūrytos dar 4 akmenų eilės, kurios lygintos plytomis, plytgaliais, čerpių ir grindų plytelių nuoskalomis. Akmenys įvairaus dydžio: pora jų net 33x20 cm ir 30x15 cm dydžio, kiti – 10x8 cm, 15x10 cm dydžio. 90 cm aukštyje nuo pamatų apačios, išmūrijus lyginamąją plytų eilę, iki pat išlikusio sienos fragmento viršaus, jau mūryta tik plytų ir grindų plytelių eilėmis.

Rinktinės gatvėje, ties sankryža su A. Juozapavičiaus gatve iškasta elektros kabelių tranšėja. Pietinės krosnies sienos išorinės pusės detalė. Mūro išklotinė. Fotografuota iš pietų pusės.

Krosnies pietinėje sienoje vyrauja rusvos spalvos plytos, tačiau yra ir gelsvo atspalvio plytų. Reikia pastebėti, kad išorės mūrui dažniausiai naudotos pusplytės ar plytų gabalai; į išorę mūryta dažniausiai trumpaisiais galais. Plytos: ?x15,5x6,7 cm, ?x14,6x6,4 cm, ?x13,7x6,8 cm, ?x14,6x6,6 cm ir pnš. dydžio, su išilginiais braukais.

Mūrui naudotos tik sudužusių čerpių nuoskalos. Čerpės buvę plokščios, rausvo molio su trikampiu gūbriu. Jos 15,2 – 16,2 cm pločio ir 2,0 – 2,2 cm storio. Trikampis gūbrys čerpės siaurojo galo viduryje, ties čerpės plokštuma, 4,5 – 5,5 cm pločio ir 3,8 – 4,2 cm aukščio.

Dauguma grindų plytelių taip pat suskilę. Jos rusvos spalvos molio. Galima manyti, kad grindų plytelių būta tiek stačiakampių, tiek ir keturkampių. Pietinėje sienoje išlikę pora nesuskilusių plytelių. Jos 17x16,2x4 cm ir 23x18x4 cm dydžio. Daugumos plytelių kraštai 22,7 – 23,5 cm ilgio; jos 3,8 – 4,3 cm storio.

Jau minėta, kad mūras surištas molio skiediniu. Tačiau pamatų mūro apatinėje dalyje, virš apatinių akmenų, pirmojoje plytų lyginamojoje eilėje, molyje yra kalkių skiedinio intarpų. Jei išorinėje pamatų pusėje molis rusvos ar rausvos spalvos, tai vidinėje sienos dalyje ir jis skaisčiai rausvos spalvos. Paimti molio ir skiedinio pavyzdžiai.

Apie 16 – 18 cm storio vidinė sienos pusė, kuri buvusi ir kameros vidine siena, išmūryta ilgaisiais plytų galais į kameros vidų. Kameros vidinės dalies mūras tvarkingas, tačiau smarkiai išdegęs. Plytų išorė nuo karščio apsilydžiusi, apvarvėjusi. Plytas surišantis molis nuo karščio išdegęs, įgavęs balkšvą atspalvį. Jame pastebėtą nemažai kalkių intarpų. Siūlės tarp plytų iki 2 cm storio.

Elektros kabelių tranšėjos rytinėje sienelėje išlikę dviejų – pietinės ir šiaurinės – krosnies kamerų arkos, bei abi kameras skyrusios pertvarinės sienelės liekanos. Mūro fragmentai perdegę, aptrupėję.

Rinktinės gatvėje, ties sankryža su A. Juozapavičiaus gatve iškasta elektros kabelių tranšėja. Matomi tranšėjoje atkasti krosnies fragmentai. Tranšėjos vakarinėje sienelėje atkasta šiaurinės kameros galinė siena. Matomos apdegę mūro plytos. Fotografuota iš rytų pusės.

Pertvarinė kamerų siena apie 30 – 35 cm storio, labai išdegusi. Kameros buvę 90 - 100 cm pločio. Šiaurinėje kameroje atkasta ir vakarinė galinė jos siena. Ji, kaip ir visos kamerų vidinės sienos, išmūryta tvarkingomis plytų eilėmis. Nuoseklesnės mūrijimo tvarkos nepastebėta. Plytos smarkiai sudegę, apvarvėję. Nuo rytinėje tranšėjos sienelėje išlikusios šiaurinės kameros arkos iki kameros vidinės vakarinės sienos yra 175 – 180 cm atstumas.

Vidinės kameros sienos smarkiai išdegę, plytos apvarvėję, byrančios. Surištos moliu. Vidinėje kameros pusėje kai kur išlikę vidinio glaistymo žymės. Molis nuo čia tvyrojusio karščio įgavęs balkšvą atspalvį. Platesni žemės darbai galėjo pakenkti krosnies liekanoms. Todėl krosnies šiaurinės kameros vidinėje dalyje, ties vakarine siena, iškastas nedidelis šurfas. Ha 100.90 – 100.80 m atkasta kameros vakarinės sienos apačia. Gyliau – perdegęs rausvas molis, smulkūs keramikos gabaliukai. Vidinėje šiaurinėje kameros sienoje, atkastas mūro praplatėjimas, kuris, kaip manoma, yra dar vienos virš kameros galėjusios būti arkų padas. Tačiau, saugant krosnies liekanas, darbai nebetęsti.

Rinktinės gatvėje, ties sankryža su A. Juozapavičiaus gatve iškasta elektros kabelių tranšėja. Matomi tranšėjoje atkasti krosnies fragmentai. Rytinėje sienelėje matomos krosnies kamerų arkos, pertvarinės sienos tarp kamerų kontūras. Fotografuota iš šiaurės vakarų pusės.

Kiek geriau tranšėjos rytinėje sienelėje išlikusi pietinės kameros arka. Kaip ir išorinė siena, arka mūryta surišant plytas moliu. Nuo karščio molis čia įgavęs net balkšvą atspalvį. Po arka buvusi ertmė apie 80 – 90 cm pločio ir virš 60 cm aukščio. Ties pietiniu padu arką pradėta mūryti dviem trumpaisiais galais į kameros vidų klotomis plytomis. Po to į arką mūrytos trys 28,0x?x6,8 cm, 28,0x?x7,0 cm ir 28,0x?x6,0 cm dydžio plytos ilgaisiais galais į kameros vidų. Likusi arkos dalis jau mūryta dviem eilėmis plytų, kurios į kameros vidų rištos trumpaisiais stačiais galais. Jos ?x14,5x6,5 cm, ?x14,5x6,8 cm, ?x15,0x6,5 cm, ?x14,8x6,0 cm ir pnš dydžio. Arkos viršus fiksuotas Ha 101.58 m.

Išlikusi tranšėjos sienelėje šiaurinės kameros arka smarkiai išdegusi. Plytos suirę, trupa.

Rinktinės gatvėje, ties sankryža su A. Juozapavičiaus gatve iškastoje elektros kabelių tranšėjoje aptikta gamybinės paskirties krosnis užversta perdegusia bei apsilydžiusia keramika. Perdegusio mūro gabalas.

Krosnies kameros užverstos sudegusiomis plytomis, rasta keletas plokščių čerpių gabaliukų. Atskirai paminėtinas rusvo molio dirbinio fragmentas, kuris, galima manyti, yra kraiginės čerpės dekoratyvinės detalės – “paukščio” nuoskala.

Kraiginės čerpės dekoratyvinės dalies – “paukščio” nuoskala

Kartu su krosnies liekanomis abiejuose tranšėjos pusėse fiksuoti kultūrinio sluoksnio pjūviai. Virš krosnies liekanų išlikę XX a. supiltų žemių sluoksniai. Tik ties išorine pietine siena išlikę iki 5-12 (15) cm storio prieš krosnies statybą virš įžemio susiformavusio juodos žemės sluoksnelio fragmentai. Pietinėje krosnies pusėje iškasto žvalgomojo šurfo sienelėse, įžemyje, fiksuoti krosnies pamatams iškastos duobės kontūrai.

Neabejojama, kad krosnis, kurios liekanos aukščiau aprašytos, yra gamybinės paskirties. Galimas dalykas, kad krosnyje buvo degami keramikos dirbiniai. Fiksuojant krosnies liekanas surasta tik statybinė keramika. Architektės ekspertės Birutės Gudynaitės nuomone, krosnis statyta XVI a.

Reikia pastebėti, kad aplink krosnies liekanas jau nutiesta nemažai komunikacijų. Čia vyko intensyvūs žemės darbai. Nuoseklūs archeologiniai tyrimai buvo galimi tik sustabdžius pradėtus statybų darbus bei užtikrinus irstančios krosnies liekanų konservavimą ir apsaugą. 2002 m. liepos mėnesį aplink vykę žemės darbai tiesioginio pavojaus krosnies liekanoms nesukėlė. Buvo nuspręsta krosnies liekanas uždengti geotekstile ir užpilti smėliu. Virš krosnies liekanų, papilus paruošiamąjį sluoksnį, vėl sudėtos betono plokštės.

Tačiau jau 2002 metų rugsėjo mėnesį, neperspėjus archeologų, ties krosnies pietvakariniu kampu buvo atkastas ankstesniais metais nutiestas dujotekio vamzdis. Rytinėje ir iš dalies šiaurinėje iškastos duobės sienelėse, nuslinkus piltoms žemėms, atsidengė krosnies pietinės sienos (?) fragmentas. Ji kaip ir elektros kabelio tranšėjoje įkasta į įžemį. Ar tai tos pačios krosnies siena, sunku pasakyti. Gamybinės paskirties krosnys buvo dažnai remontuojamos ir perstatomos. Į tai galėtų atsakyti tik nuoseklūs archeologiniai tyrimai.

Žemės darbai buvo sustabdyti, užfiksuotas kultūrinio sluoksnio pjūvis.

Duobė ties dujų vamzdžiu. Kultūrinio sluoksnio pjūvio išklotinė rytinėje duobės sienelėje. Fotografuota iš vakarų pusės.

Kultūrinio sluoksnio struktūra labai panaši aprašytai elektros kabelio tranšėjoje. Čia po betono plokštėmis stebėti skaldos ir smėlio sluoksniai. Fragmentiškai išlikęs juosvos žemės su smulkiomis griuvenėlėmis sluoksnis. Jis 4 – 15 cm storio ir matomas išilgai viso fiksuoto pjūvio. Po šiais sluoksniais, 70 – 80 cm gylyje nuo betono plokščių paviršiaus, fiksuotas perdegusio molio su degusiais bei nuo karščio apsilydžiusiais plytgaliais sluoksniai. Apie 80 – 90 cm gylyje matomas ir moliu surištos plytų ir akmenų sienos kontūras. Siena apie 70 cm storio, apirusi, deformavusi. Mūras kokybe buvo ženkliai prastesnės kokybės nei atkastasis elektros kabelio tranšėjoje. Kultūrinio sluoksnio pjūvyje, pamatų mūro pietų pusėje, yra išlikęs apie 10 – 12 cm storio juosvos žemės sluoksnelis, susiformavęs virš įžemio – žvyro. Šis sluoksnelis formavosi sklypo ankstyvuoju laikotarpiu. Juosvos žemės sluoksnelis perkastas šalia krosnies pamatų iškastos duobės. Tai pilkšvo žvyro sluoksnis, kuriuo buvo užpilta ar, greičiau, užslinkusi duobė. Reikia manyti, kad tai pamatų duobės kontūras. Pietinės pamatų sienos šiaurinėje pusėje, apie 135 cm gylyje nuo betono plokštės paviršiaus, po perdegusiu moliu bei nuo karščio apsilydžiusiais plytgaliais, atkastas 5 – 7 cm storio degėsių ir molio sluoksnelis. Šį sluoksnelį galima būtų sieti su krosnyje buvusiu paviršiumi. Po juo, iki pat pamatų sienos apačios, stebėti pilti smėlio, žvyro, degusio molio, smulkių griuvenėlių sluoksniai. Tik ties sienos apatiniais akmenimis supiltas plytgalių ir angliukų sluoksnis.

Viliamasi, kad baigus statybų darbus, ties krosnies liekanomis bus atlikti nuoseklūs archeologiniai tyrinėjimai.

XVII/XVIII a. gamybinės krosnies liekanos A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžoje

2002 m. rugsėjo mėnesį A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakariniame pakraštyje, po šaligatviu, atkastos dar vienos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Jos atkastos per beveik 35 m į šiaurės vakarus nuo priešingoje sankryžos pusėje, Rinktinės gatvėje aptiktos, ir XVI a. datuojamos, krosnies liekanų.

2002 metų vasarą A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžoje vyko intensyvūs žemės darbai. Čia rekonstruotos senosios ir klotos naujos inžinerinės komunikacijos. Ankstyvesnis kultūrinis sluoksnis šioje gatvėje sunaikintas XX a. viduryje bei antroje šimtmečio pusėje. Tik ties A. Juozapavičiaus gatve, 60 – 70 cm gylyje po gatvės asfaltu, skaldos ir žvyro sluoksniais, atkastas apie 10 – 20 cm storio pilkšvos žemės sluoksnis, susiformavęs prieš paklojant dabartinę gatvės dangą. Įžemis – žvyras, fiksuotas nuo Ha 101. 90 – 101.70 m.

A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžoje nutiesta daug inžinerinių komunikacijų. Ties A. Juozapavičiaus gatvės šiauriniu kelkraščiu, kur A. Juozapavičiaus gatvė įsiremia į Rinktinės gatvę, rekonstruojant šiluminę trasą, atkasami degusio molio ir plytgalių sluoksniai bei plytų ir akmenų mūro statinys. Mūro fragmentas stebėtas vakarinėje trasos sienelėje. Matyti, kad į įžemį įgilintas mūro statinys smarkiai apardytas ankstesniais metais tiesiant šiluminę trasą. Apie 6 – 7 m ilgio pietų – šiaurės kryptimi išlikusi mūro atkarpa fiksuota nuo Ha 101.00 m ir stebėta iki kasamos tranšėjos apačios – Ha 100.30 m.

A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakarinis kampas. Intensyvūs žemės darbai. Rekonstruojamos senos ir klojamos naujos inžinerinės komunikacijos. Ties komunikacijų vamzdžiais atsikasa degusio molio sluoksniai bei plytų mūrai. Vėlesni darbai parodė, kad aptiktos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Fotografuota iš pietryčių pusės.

A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakarinis kampas. Komunikacijų griovio vakarinėje sienelėje atkasamos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Kultūrinis sluoksnis virš krosnies mūrų sunaikintas jau ankstyvesnių žemės darbų metu. Krosnies liekanos išlikę tik todėl, kad buvę įkastos į įžemį. Fotografuota iš pietryčių pusės.

Tiesiant šiluminę trasą, nuardyta apie 80 – 90 cm storio statinio išorinė pietinė siena. Siena mūryta iš plytų ir akmenų surištų moliu. Ties išorine pietinės sienos puse matomas natūralaus (?) žvyro sluoksnis, iš šiaurinės – vidinės – pusės, stebėtas prie pietinės išorinė sienos priglaustas gana vientisas plytų mūras. Jis smarkiai apardytas, plytos ištrupėję. Mūras surištas molio skiediniu, plytos gelsvos su braukais: 31,0x?x5,7(6,0) cm, ?x14,1x7,0 cm, 29,9x?x7,1 cm, 30,0x?x6,2 cm ir panašaus dydžio. Dalis plytų, ypač virš mūro supiltuose griuvenų sluoksniuose, smarkiai perdegę ar nuo karščio apsilydę.

Moliu rištas ir į įžemį įkastas mūro statinys, perdegę bei apsilydę nuo karščio plytos leido manyti, kad šioje vietoje atkasti dar vienos gamybinės paskirties krosnies fragmentai. Statinys, Pilių tyrimo centro architektų nuomone, galėtų būti datuojamas XVII a. II – ąja puse.

Žvalgomuosius tyrimus ties šiuo statiniu ribojo prie mūrų priglaustas šiluminės trasos betono lovys, veikiantys aukštos įtampos elektros kabeliai bei komunikacijų rekonstrukcijos darbai. Sumontavus šiluminės trasos lovius, žvalgomuosius tyrimus teko nutraukti. Mūrai vėl užpilti žemėmis.

2002 metų spalio mėnesio pradžioje, per keletą metrų į vakarus nuo fiksuoto statinio liekanų, nuotekų kanalizacijos trasai kasta dar viena tranšėja. Rinktinės gatve atvesta nuotekų kanalizacijos trasa kirto A. Juozapavičiaus ir Rinktinės sankryžą ir pietų – šiaurės kryptimi turėjo būti tiesiama toliau palei vakarinį Rinktinės gatvės kelkraštį. Žemės darbai buvo sustabdyti. 90 – 160 m gylyje, t.y. Ha 101.70 – 100.90 m, vėl atkastos prieš mėnesį aptiktos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Pradėti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Glausti sankryžos rekonstrukcijos terminai ir unikalaus statinio išliekamoji vertė, kėlė, visų pirma, jo apsaugos uždavinius. Atkasus krosnies kontūrus, keista nuotekų komunikacijų kryptis. Krosnies liekanos buvo geodeziškai pririštos, fiksuotas jų planas. Rekonstruojant sankryžą nuosekliai ištirti krosnies liekanas nebuvo net minimalių sąlygų. Nuspręsta krosnies liekanos uždengti geotekstile ir užpilti smėliu.

A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakarinis kampas. Atkastos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Fotografuota iš pietų pusės.

Tikimasi, kad baigus statybų darbus, ties krosnies liekanomis bus atlikti nuoseklūs archeologiniai tyrinėjimai.

XVII/XVIII a. krosnies mūrai

Antrosios gamybinės paskirties krosnies fragmentai atkasti kv C₁₃ – J₁₃ 38¹ - 42¹. Šaligatvio paviršius virš krosnies mūrų buvo apie Ha 102.65 – 102.45 m. Mūrai atkasti 90 – 160 m gylyje po XX a. supiltomis žemėmis bei griaunant krosnį suverstų griuvenų sluoksniais.

XX a. sluoksniai – tai šaligatvio plytelės bei asfalto danga A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžoj, skaldos ir žvyro sluoksniai, klojant komunikacijas supiltos žemės.

Griaunant krosnį suverstų perdegusių ar susilydžiusių plytgalių, degusio molio sluoksniai atkasti po XX a. supiltomis žemėmis nuo Ha 101.80 – 101.70 m.

Krosnies mūrai atkasti nuo Ha 101.70 – 100.85 m. Išlikusi tik į įžemį įkasta krosnies dalis. Į žemę įkastos krosnies kamerose turėjo būti palaikoma aukšta degimo temperatūra.

Sąlyginai gerai yra išlikusios į žemę įkastos išorinės pietinė ir vakarinė krosnies sienos. Tuo tarpu šiauriniame gale, ties krosnies pakraščiu yra nutiestas aukštos įtampos elektros kabelis, kuris gatvės rekonstrukcijos metu buvo pažeistas. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu šalia krosnies šiaurinio pakraščio vyko elektros kabelio remonto darbai. Neabejojama, kad ankstesniais metais, tiesiant elektros kabelį, dalis šiaurinio krosnies pakraščio buvo nuardyta. Šalia elektros kabelio sumontuotas ir betoninis šulinys. Matyti, kad po elektros kabeliu, į vakarus nuo betono šulinio, t.y. į šiaurės vakarus nuo krosnies liekanų, yra išlikę mūro liekanų. Tuo tarpu rytinis krosnies kraštas, kaip jau buvo rašyta, nuardytas ankstesniais metais klojant šiluminę trasą.

Krosnis paskutiniuoju savo eksploatavimo laikotarpiu turėjusi bent dvi kameras. Jos buvo orientuotos šiaurės – pietų kryptimi. Vakarinė kamera yra 100 cm pločio ir, galima manyti, buvo apie 600 ilgio – šiaurinis krosnies kameros pakraštys neatkastas. Tarp vakarinės ir rytinės kameros, kurios išlikusi tik rytinė siena, yra apie 150 cm pločio vientisas plytų mūras. Kamerų vidinėms sienoms būdinga tai, kad jų vidinės sienelės smarkiai išdegę, plytos apsilydę. Jei manysime, kad krosnyje buvo dvi analogiškos arba bent panašaus dydžio kameros, galėtume skaičiuoti, kad krosnis buvusi kvadrato formos ir apie 700x700 cm dydžio.

Krosnies pietinės sienos išorinė pusė mūryta iš moliu surištų plytų ir akmenų. Akmenys ir plytos mūryti be aiškesnės tvarkos. Siena pastebimai platėjo į pamatų apačią ir buvo 60 – 70/80 cm storio. Sienos apačia fiksuota apie Ha 99.20 m. Tuo tarpu apie 30 cm storio šiaurinė – vidinė pietinės sienos dalis ties kamera sumūryta jau vien plytomis. Krosnies išorinių sienų konstrukciją nemaža dalimi nulėmė tai, kad krosnies aprašoma dalis buvo įkasta į žemę. Kultūrinio sluoksnio struktūra A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžoje leidžia manyti, kad krosnies sienų apačia buvo įkasta į 250 – 300 cm gylį nuo tuomet buvusio žemės paviršiaus.

Pietinei sienai artima ir krosnies vakarinės sienos konstrukcija.

Pakeitus nuotekų komunikacijų trasos vietą ir nukreipus trasą vakariniu krosnies pakraščiu, paliktas apsauginis žemių sluoksnis. Išorinė, neišdegusio moliu surištų sienų dalis, atkasus jas iš išorės, buvo nestabili ir nuolat iro. Kasant naują nuotekų tranšėją vakariniu krosnies pakraščiu, dalis mūro pietvakariniame krosnies kampe nuslinko. Galimas dalykas, kad išorinės krosnies sienos buvo mūrytos iškastoje duobėje iš vidaus. Prie duobės krašto moliu rišti mūro akmenys ir plytos gana atsainiai, tuo tarpu vidinė – ženkliai kruopščiau. Vidinė krosnies dalis, kurioje buvo aukšta degimo temperatūra, mūrą surišęs molis išdegė, sutvirtino krosnies vidinę sienų dalį.

Krosnies vidiniame pietvakariame kampe, šalia kameros, išlikęs vidinės patalpos kampo kontūras. Krosnies vidinis pietvakarinis kampas išgaubtas į vidų, pusapvalis. Paviršiaus altitudė – Ha 101.22 m. Šoninės sienos fragmentas tinkuotas 1,5 cm storio tinko sluoksniu.

A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakarinis kampas. Atkastos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Krosnies pietinė dalis. Fotografuota iš šiaurės rytų.

Krosnies vakariniu pakraščiu išlikusi 200 cm pločio ir apie 600 cm ilgio kamera. Kameros sienelės mūrytos tvarkingu plytų mūru. Kameros vidus smarkiai išdegęs. Ji užversta plytgaliais ir degusiu moliu. Kamera remontuota. Po remonto kameroje vėl buvo degama. Ha 100.560 – 100.54 m po griuvenomis atkastas lygus jos paviršius. Tai, kad kamera buvo ne kartą remontuojama, parodė ir kameroje ties pietine siena prakastas negilus žvalgomasis šurfas. Po kameros paviršiumi matyti suverstos perdegę ar susilydę plytgaliai, plokščių čerpių gabaliukai, išdegęs molio skiedinys. Tai leistų manyti, kad po suverstomis plytomis, yra ir kitas, ankstyvesnis kameros paviršius. Juolab, kad pietinė kameros siena remontuota tik iki atkasto kameros paviršiaus – plytos klotos ant suverstų plytgalių sluoksnio. Šurfe, praardžius kameros paviršių, teko rankomis traukti suverstus plytgalius, apsilydžiusias čerpių nuoskalas. Šurfe įsigilinta iki Ha 100.06 m, tačiau kameros apačia nepasiekta. Darbo sąlygas diktavo sankryžos rekonstrukcijos darbai.

A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakarinis kampas. Atkastos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Vakarinės kameros ir krosnies vakarinės sienos liekanos. Krosnies pietvakarinis kampas. Fotografuota iš rytų pusės.

Kameros vakariniu pakraščiu pastebėti į sienos išorinę vakarinę sieną besirėmusių arkų padai. Apie 30 cm pločio arkos su 20 cm pločio tarpais tarp jų gaubė kamerą iš vakarų į rytus. Dalies arkų vieta žymi ir rytinėje kameros pusėje. Tarpai tarp arkų smarkiai išdegę, plytos net apvarvėję. Šiauriniame krosnies gale išliko ir nesugriauta arka.

A. Juozapavičiaus – Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakarinis kampas. Atkastos gamybinės paskirties krosnies liekanos. Vakarinė kamera. Šiaurės vakarinė dalis. Išlikusi arka. Fotografuota iš pietų pusės.

Centrinė krosnies dalis išmūryta vientisu plytų mūru.

Antroji kamera buvusi per 150 cm į rytus nuo aprašytosios. Tai rodė rytinės kameros vakarinėje sienelėje išdegę plytos. Didesnė rytinės kameros dalis nuardyta ankstesniais metais tiesiant šiluminę trasą.

Krosnies mūrui naudotos gana įvairių matmenų plytos. Jos rusvos ir gelsvos: 28,0x16,2x? cm, 28,0x18,0x? cm, 29,1x14,5x7,2 cm, 29,7x15,0x? cm, 30,0x17,8x?cm, 31,8x17,0x? cm, 31,1x14,5x? cm, ir pnš. dydžio. Krosnies mūre nemažai ir gelsvų plytų su įstrižomis braukomis: 32,9x17,5x6,0–6,5 cm, 31,7x16,5–17,0x6,5–6,6 cm, 32,0x17,0x? cm, 32,0x17,5x 6,2 cm, 33,5x16,5x6,5cm ir pnš. dydžio.

Virš XVII/XVIII a. krosnies supiltose griuvenose rasti dirbiniai

Minėta, kad krosnies liekanos užverstos perdegusiomis plytomis ir plytgaliais. Dalis plytų susilydę. Be minėtų krosnies mūro plytų, supiltose griuvenose rasta ir plytgalių, kurių dydis: ?x14,2-14,4x5,7-5,9 cm, ?x14,0x5,5 cm, ?x13,3x6,0 cm, ?x13,3x5,5 cm, ?x13,5x5,8 cm ir pnš. dydžio. Šio dydžio plytgaliai gelsvi ar rusvo atspalvio, be braukų.

Virš krosnies supiltose griuvenose rasta ir čerpių nuoskalų. Tai dažniausiai plokščių, pusapvaliais galais ir trikampiu gūbriu čerpių fragmentai. Čerpės 1,9 – 2,2 cm storio, 15,5/16 - 16,5 cm pločio. Gūbrys apie 4 cm aukščio ir apie 3 cm storio, priešingoje čerpės plokštumos pusėje – negilūs braukai. Kai kurie čerpių fragmentai perdegę.

Griuvenose rasta ir lenktų čerpių fragmentų, nuskilusių nuo vadinamųjų olandiškų čerpių. Tokios čerpės apie 1 cm storio. Dalis čerpių pakraščių užlenkti ar yra S raidės formos. Gūbriai kūgio formos, apie 2,5 cm aukščio. Nemaža olandiškų čerpių dalis perdegę, ar net apsilydę.

Tarp radinių paminėtinos ir kelių rusvų grindų plytelių nuoskalos. Plytelės buvę 3,2 – 3,5 cm storio.

Architektų nuomone krosnies liekanos turėtų būti datuojamos XVII a. antrąja puse. Tiesa, virš krosnies supilti keramikos dirbiniai datuotini ir XVIII a. Galimas dalykas, kad XVII ir XVIII a. sandūroje statytoje ir dar XVIII a. veikusioje krosnyje degti keramikos dirbiniai. Tiek kameroje, teik ir virš krosnies suverstose griuvenose rasta daug apsilydžiusių plokščių ir olandiškų čerpių fragmentų. Tai leistų manyti, kad krosnyje galėjo būti degamos ir čerpės.

Aptikta krosnis - tai nemažų dirbtuvių statinys. Galimas dalykas, kad tuo pat laikotarpiu netoliese veikė ir daugiau panašių gamybinės paskirties krosnių, ar stovėjo kiti dirbtuvių statiniai. Gana daug istorijos šaltinių nurodo dešiniajame Neries krante XVII – XVIII buvus keramikos dirbtuves. 1737 m. Fiurstenhofo plane, dešiniajame Neries krante, vizualiai ties dabartine A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryža, matome iš kitų sklypų dydžiu beišsiskiriantį keramikos dirbtuvių sklypą “Ziegel Scheunen” Galimas dalykas, kad minėta krosnis ir yra plane pažymėtų dirbtuvių statinys (žr. istorinių tyrinėjimų apžvalgą).

Žemės darbai ties krosnimi atlikti per porą darbo dienų. Žvalgomieji tyrinėjimai ties krosnimi fragmentiški ir nepilni. Sankryžos rekonstrukcijos darbai diktavo žvalgomųjų tyrimų apimtis ir pobūdį. Jau minėta, kad rekonstruojant gatves, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas archeologijos objektų apsaugai. Tad ir šiuo atvejų, pakoregavus tiesiamų komunikacijų kryptį, krosnies mūrą pavyko išsaugoti.

Krosnies liekanos buvo uždengtos geotekstile. Į prakastą kameroje šurfą, paklojus geotekstilės sluoksnį, užpiltas cemento sluoksnis – taip išlygintas ir sutvirtintas paruošiamasis gatvės paviršius prakastoje vietoje. Po to vėl klota geotekstilė ir užpiltas smėlio sluoksnis.

Išvados

2002 m. Karaliaus Mindaugo tilto prieigose, rekonstruojant A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvės sankryžą, atkastos dvi gamybinės paskirties krosnių liekanos.

1. Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankryžos rytinėje pusėje, po betono plokštėmis, kuriomis išklotos Vilniaus Sporto rūmų prieigos, elektros kabelio tranšėjoje, 80 – 100 cm gylyje, atkastas krosnies fragmentas. Išlikusi tik į įžemį įkasta krosnies dalis.

Krosnis stovėjusi rytų – vakarų kryptimi. Pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi iškastoje kabelio tranšėjoje stebėtas skersinis krosnies skerspjūvis. Pjūvyje krosnis 380 cm pločio. Fiksuotos dvi išorinės jos sienos, rytų – vakarų kryptimi išmūryta vidinė pertvarinė siena, dalijusi krosnies vidų į dvi dalis – kameras, bei vienos iš kamerų – šiaurinės – vidinė galinė siena. Tranšėjos šiaurės rytinėje sienelėje, pjūvyje, išlikę kamerų arkos.

Virš krosnies liekanų supilti XX a. žemių sluoksniai. Tik ties krosnies išorine pietine siena, virš įžemio, 75 – 90 cm gylyje nuo betono plokštėmis iškloto žemės paviršiaus, išlikęs iki 5-12 (15) cm storio juodos žemės sluoksnelis, susiformavęs prieš krosnies statybą.

Krosnis buvusi gamybinės paskirties. Galimas dalykas, kad krosnyje buvo degami keramikos dirbiniai.

2. Gamybinės paskirties krosnies liekanos aptiktos ir A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos šiaurės vakariniame pakraštyje.

Jos atkastos 90 – 160 cm gylyje nuo šaligatvio grindinio, po XX a. supiltomis žemėmis bei griaunant krosnį suverstų griuvenų sluoksniais. Išlikusi tik į įžemį įkasta krosnies dalis.

Daroma prielaida, kad krosnis buvusi kvadrato formos ir apie 700x700 cm dydžio.

Išlikę dviejų krosnies kamerų fragmentai. Reikia manyti, kad krosnyje buvo degami keramikos dirbiniai.

Krosnies liekanos datuotinos XVII a. antrąja puse – XVIII a.

3. Krosnių mūrai išsaugoti, jie užkloti geotekstile ir užpilti smėliu.

Literatūros sąrašas:

A. Racevičienė. Vilniaus m. 19 pabaigos urbanistinės ribos. V., 1994, AB “PRI” autorinių darbų saugykla., F 5 6650.
D. Širvinskienė. Teritorijos Vilniuje apie Sporto rūmus paminklotvarkos sąlygos. V., 1994, Miesto plėtros departamento Kultūros vertybių skyriaus archyvas.reg. Nr. 419.
I. Kliobavičiūtė, V. Grabusovas. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sklypo Rinktinės g. nr. 1 paminklotvarkos sąlygos. V., 1997. Miesto plėtros departamento archyvas, reg. Nr. 1646.
J. Jurevičienė, G. Gajauskaitė. Dešinysis Neries krantas Vilniuje, paminklosauginiai tyrimai., V., 1992. Vilniaus apskrities archyvas, F 2 101 – 198.
J. Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys.V., 1990.
K. Katalynas, O. Vaitkevičienė. Paminklotvarkos sąlygos. Žvejų ir Rinktinės gatvių sankryžos rekonstrukcija (ties projektuojamu tiltu per Nerį). Vietinės reikšmės paminklo UV – 69 apsauginė zona “A”., V., 2001.
R. Dičiuvienė. Dešiniojo Neries kranto (atkarpoje tarp Žirmūnų – Antakalnio tilto ir pedagoginio instituto, Šeimyniškių ir Ukmergės gatvių) ir teritorijos tarp Ukmergės, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių parengiamieji istoriniai tyrimai. Bendra ikonografinė medžiaga ir trumpa istorinė apžvalga. V., 1991, Vilniaus apskrities archyvas, F 5 6124.
R. Firkovičius. Kulto pastati ir jų vietos Vilniaus mieste. Katalikų bažnyčių ir vienuolynų istorijos apybraižos (XIII – XX a.). Istoriniai tyrimai. V., 1991, T. 3, buv. PRI archyvas nr. F5 6123.
R. Žukovskis. Žvalgomieji archeologijos tyrimai istoriniame Vilniaus Žvejų priemiestyje (1996, 1998). – Kultūros paminklai/7, V., 2000.
R. Žukovskis. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, buv. Žvejų priemiesčio teritorijoje. Ataskaita. Vilnius, 1999. LIIA, f. 1, b, 3144.
R. Žukovskis. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Rinktinės – Žvejų g. I dalis. Vilnius, 1997, LIIA, f. 1, b. 2642.
S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai tyrimai. T 1. Gedimino aikštės Vilniuje istorija. PRPI, V., 1988.
V.Drėma. Dingęs Vilnius. V., 1991.
Vilhelm Zacharčik, “Lukiškių ir Šnipiškių priemiesčiai apie 1866 m.” – Margarita Matulytė. Vilniaus fotografija 1858 – 1915 m. V., 2001.

Archeologas Gediminas Gendrėnas