Tvirtovę pastatė per penkis mėnesius (1831.05.02 – 1831.11.02). Aplink visą tvirtovės teritoriją buvo iškasti grioviai, o už jų supilti apsauginiai pylimai. Dalis pastatų, atsidūrusių tvirtovės teritorijoje, buvo įtraukti į gynybinę sistemą, dalis nugriauta ir jų vietoje įrengtas atviras šaudymo laukas.

Kasant tvirtovės griovius ir pilant gynybinius pylimus buvo pažeistas ankstyvesnis kultūrinis sluoksnis. Buvo išgriauta dalis žydų senųjų kapinių tvoros, nugriautas sargo namas ir keli greta buvę pastatai, sunaikinta dalis palaidojimų.

Teritorija dešiniajame Neries krante ilgam buvo atiduota kariuomenės reikalams. Tvirtovė buvo panaikinta 1878 m., tačiau karinės žinybos šioje teritorijoje ir toliau statė karinės paskirties pastatus. Čia, dešiniajame Neries krante, veikė keramikos dirbinių bei kalkių gamybos įmonės. Dabar statomo Karaliaus Mindaugo tilto šiaurės vakarinėje pusėje 1901 m. pradėta statyti Vilniaus centrinė elektrinė. Ji veikė jau 1903 m. Buvo įrengtas tais laikais labai modernus požeminis elektros skirstymo tinklas. Aplink įmonę sandėliuojama anglis, šlakas. Aplink senąsias žydų kapines statomi nauji pastatai, tiesiamos gatvės.

Pav. 6 . Dešniakrantė Neries pakrantė XX a. pradžioje

Tačiau kapinių teritorija dar aiškiai apibrėžta, tebestovi senieji antkapiai (pav. 6 - 8).

Pav. 7. Žydų senųjų kapinių fragmentas. Atvirutė “Elijo Kremerio (Vilniaus Gaono) kapas senosiose žydų kapinėse..” (MAB, Atvir. 103/1241)

Pav. 8 . Senųjų žydų kapinių vaizdas. Atvirutė “Wilno – stary cmentarz zydowski”. J. Bulhak. XX a. pirma pusė (?).(MAB, Atvir. 103/1241)

Tarp dviejų Pasaulinių karų dešiniajame Neries krante pradėtas formuoti sporto kompleksas.

1937 m. išspausdintoje A. Juškevičiaus ir J. Maceikos knygoje “Vilnius ir jo apylinkės” rašoma: “Nors šios kapinės 1831 m. buvo uždarytos, tačiau faktiškai jos dar ir šiandieną tebėra (apsuptos neaukštu žemės pylimu); jose matomi įdomūs ir charakteringi antkapiai, puošti reljefais ir architektoniškais XVII ir XVIII amžių stilių motyvais.”

1940 m. Senųjų žydų kapinių plotas užėmė 3 ha 2552 m² sklypą.

Po II – jo Pasaulinio karo, 1950 m. Respublikinei dainų šventei rekonstruojant dabartinį “Žalgirio” stadioną, buvo masiškai naikinami žydų senųjų kapinių antkapiai bei palaidojimai.

Senosios žydų kapinės sunaikintos 1955 m. remiantis Vilniaus vykdomojo komiteto 1948 m. spalio 15 d. sprendimu. Kapinių teritorijoje buvę palaidojimai naikinti statant plaukymo baseiną, 1971 m. – Vilniaus Sporto rūmus, tiesiant inžinerines komunikacijas. Šiuo metu buvusių senųjų žydų kapinių vietą žymi tik buvusių kapinių pietrytiniame kampe pastatytas paminklinis akmuo.

Ankstesnių žvalgomųjų archeologinių tyrimų apžvalga

Dešinysis Neries krantas tyrinėtas epizodiškai; tik dabartinių Sporto rūmų aplinkoje atlikti planingi žvalgomieji tyrimai.

Rinktinės gatvės ir Sporto rūmų žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atlikti 1995 m. Archeologai humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Vytautas Urbanavičius bei daktarė Ilona Vaškevičiūtė žvalgomuosiuose šurfuose rado pavienių žmonių kaulų, aptiktas antkapio fragmentas su Dovydo žvaigžde ir ivrito raidėmis. Tuomet daryta išvada, “jog šioje teritorijoje … galima tikėtis ir vieno kito nesuardyto kapo.”

Žydų kapinių archeologiniai žvalgymai buvo tęsti 1996 – 1998 m. Archeologo Roberto Žukovskio žvalgomieji archeologiniai tyrimai parodė, kad aplink Sporto rūmų kompleksą dar yra ir nesuardytų kapų.

Vienoje iš perkasų, kuri kasta priešais Sporto rūmus buvusiame gėlyne, 2,1 – 2,15 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, aptikti nesuardyti 10 vaikų kapai. Mirusieji laidoti galva į šiaurę, vienoje eilėje, labai arti vienas kito, tačiau atskiruose karstuose, be įkapių. Tik sunykusių kaukolių akiduobėse rasta keraminių šukelių, kuriomis buvo užspaudžiami mirusiojo akių vokai. Palaidojimai pagal aptiktus radinius ir remiantis istoriniais duomenimis datuotini XVII a. Palaikai buvo nufotografuoti, nubraižyti, vietoje antropologiškai ištirti ir, Vilniaus žydų bendruomenės atstovams reikalaujant, tą pačią dieną vėl užkasti.

Dar du nesuardyti palaidojimai buvo aptikti ties plaukimo baseinu. Tiesa, jie, kaip pastebi R. Žukovskis, išliko tik laimingo atsitiktinumo dėka: visai šalia tame pat gylyje buvo nutiestas kanalizacijos vamzdis, kuris gulėjo ant vieno iš mirusiojo pėdų kaulų.

Reikia pastebėti, kad daugelyje 1996 m. tyrinėtų perkasų sveikų kapų neaptikta. Surinkta daug išsklaidytų, sulaužytų kaulų. Ypač daug jų buvo surasta žaliojoje vejoje prie pat išbetonuotos Neries krantinės. Antropologinių tyrimų duomenimis buvo surinkti 52 asmenims priklausę kaulai.

2001 m., apibendrindamas archeologinius tyrinėjimus archeologas Kęstutis Katalynas rašė, kad žydų senosios kapinės labai apardytos; jų ribos šiuo metu nebeaiškios. Kaulai iš suardytų palaidojimų aptinkami netgi už senuosiuose planuose žymimų kapinių ribų, veikiausiai palaikų likučiai ten pateko stumdant žemę įvairių statybų metu. Žemės darbai dešiniajame Neries krante gali būti atliekami tik po žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų. Aptikus nesuardytus kultūrinius sluoksnius arba palaidojimus, būtini išsamūs archeologiniai tyrimai. Archeologiškai ištirtoje teritorijoje visi žemės darbai turi būti atliekami archeologo priežiūroje.

Literatūros sąrašas:

Ruošiant trumpa istorijos apžvalgą remtasi:
“Žydai Lietuvoje” kūrybinė grupė vad. dr. Izraelis Lempertas, http://litvakai.mch.mii.lt//
A. Racevičienė. Vilniaus m. 19 pabaigos urbanistinės ribos. V., 1994, AB “PRI” autorinių darbų saugykla., F 5 6650.
A. Juškevičius, J. Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. V., 1991.
Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. V., 1991 (1859).
D. Širvinskienė. Teritorijos Vilniuje apie Sporto rūmus paminklotvarkos sąlygos. V., 1994, Miesto plėtros departamento Kultūros vertybių skyriaus archyvas. reg. Nr. 419.
Feliksas Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980.
Girininkienė V. Vilniaus kapinės. V., 2004.
I. Kliobavičiūtė, V. Grabusovas. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sklypo Rinktinės g. nr. 1 paminklotvarkos sąlygos. V., 1997. Miesto plėtros departamento archyvas, reg. Nr. 1646.
J. Jurevičienė, G. Gajauskaitė. Dešinysis Neries krantas Vilniuje, paminklosauginiai tyrimai., V., 1992. Vilniaus apskrities archyvas, F 2 101 – 198.
K. Katalynas, O. Vaitkevičienė. Paminklotvarkos sąlygos. Žvejų ir Rinktinės gatvių sankryžos rekonstrukcija (ties projektuojamu tiltu per Nerį). Vietinės reikšmės paminklo UV – 69 apsauginė zona “A”., V., 2001
Kęstutis Katalynas. Archeologinė situacija Vilniuje, Neries dešiniajame krante. 2001.03.15.
R. Dičiuvienė. Dešiniojo Neries kranto (atkarpoje tarp Žirmūnų – Antakalnio tilto ir pedagoginio instituto, Šeimyniškių ir Ukmergės gatvių) ir teritorijos tarp Ukmergės, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių parengiamieji istoriniai tyrimai. Bendra ikonografinė medžiaga ir trumpa istorinė apžvalga. V., 1991, Vilniaus apskrities archyvas, F 5 6124.
R. Firkovičius. Kulto pastatai ir jų vietos Vilniaus mieste. Katalikų bažnyčių ir vienuolynų istorijos apybraižos (XIII – XX a.). Istoriniai tyrimai. Vilniaus apskrities archyvas, F5 6123 V., 1991, T. 3.
R. Žukovskis. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Rinktinės – Žvejų g. I dalis. Vilnius, 1997, LIIA, f. 1, b. 2642.
S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai tyrimai. T 1. Gedimino aikštės Vilniuje istorija. PRPI, V., 1988.
V. Urbanavičius, I.Vaškevičiūtė. Kasinėjimų buv. Senosiose žydų kapinėse Vilniuje, Šnipiškėse, deš. Neries krante. Ataskaita. V., 1995, Pilių tyrimo centro: “Lietuvos pilys” archyvas, nr. 62.
Žvalgomieji archeologijos tyrimai istoriniame Vilniaus Žvejų priemiestyje (1996, 1998). – Kultūros paminklai/7, V., 2000.
Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, buv. Žvejų priemiesčio teritorijoje. Ataskaita. Vilnius, 1999. LIIA, f. 1, b, 3144.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai

Žemės darbai pradėti ties statomo karaliaus Mindaugo tilto atramomis greitai išplito ir rekonstruojamose gatvėse.

Rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves didelę žemės darbų dalį numatyta atlikti ties buvusiomis Vilniaus senosiomis žydų kapinėmis. Ir nors sovietmečiu kapinės buvo sunaikintos, tačiau istoriniai ir ankstesnių metų žvalgomieji archeologiniai tyrimai rodė, kad dar gali būti išlikusių ir nesuardytų kapų.

Rinktinės gatvė

Žemės darbams prasidėjus Rinktinės gatvėje, dar 2002 m. gegužės mėnesį buvo iškasti pirmieji žvalgomieji archeologiniai šurfai. Žvalgomajame šurfe nr. 3, supiltame žemių sluoksnyje, 40 – 60 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, buvo aptikta pavienių žmonių kaulų ir antkapio su ivrito įrašais fragmentas.

2002 m. liepos pirmosiomis dienomis, ardydami gatvės dangą ir ieškodami senų komunikacijos trasų, darbininkai aptiko žmonių kaulus. Jie buvę netvarkingai suversti į negilę, specialiai tam iškastą apie 70 cm gylio ir 70x60 cm dydžio duobę. Žmonių kaulai buvo kruopščiai surinkti.

Didesnės apimties žemės darbai ties Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorija buvo pradėti 2002 m. liepos mėnesį. Tuomet Rinktinės gatvės rytinėje pusėje, vejoje, mechanizuotai kastos žemės virš nutiestos šiluminės trasos vamzdžių. Čia pradėta šiluminės trasos renovacija. Naujieji šiluminės trasos vamzdžiai turėjo būti perklojami senųjų vietoje, todėl neprieštarauta, kad darbai būtų atliekami mechanizuotai. Senieji šiluminės trasos vamzdžiai sukloti į 3 – 4 m gylį nuo dabartinio žemės paviršiaus, todėl buvo kasamas apie 7 - 5 m pločio griovys. Jau pirmąją darbo dieną, nukasant virš senosios šiluminės trasos supiltas žemes, surasta žmonių kaulų. Prieš tris dešimtmečius žmonių kaulai su žemėmis buvo supilti į šiluminės trasos tranšėją. Senosios šiluminės trasos tranšėjos vakariniu pakraščiu, nubyrėjus į senąjį tranšėjos griovį supiltoms žemėms, atsidengė ankstyvesnio kultūrinio sluoksnio pjūvis. Kultūrinis sluoksnis vakarinėje tranšėjos sienelėje 30 – 120 cm storio, smarkiai sujauktas XX a. viduryje bei antroje pusėje vykusių žemės darbų. Šiluminės trasos vakarinėje sienelėje kyšojo žmonių kaulai. Buvo matyti, kad didžioji žmonių kaulų dalis buvo išblaškyta prieš kelis dešimtmečius vykusių žemės darbų, tačiau apatinėje kultūrinio sluoksnio dalyje kyšoję žmonių kaulai galėjo būti iš dar nesunaikintų kapų. Žemės darbai buvo nutraukti.

Senosios šiluminės trasos tranšėjos vakariniu pakraščiu, į senąjį tranšėjos griovį nubyrėjus supiltoms žemėms, atsidengė ankstyvesnio kultūrinio sluoksnio pjūvis. Kultūrinis sluoksnis iki 120 cm storio, smarkiai sujauktas XX a. viduryje bei antroje pusėje vykusių žemės darbų. Dalis apatinėje kultūrinio sluoksnio dalyje kyšančių žmonių kaulų yra iš dar pilnai nesunaikintų kapų.

Apie senosios šiluminės trasos vietoje surastus žmonių kaulus informuota darbus atliekančios įmonės UAB “Termesta” vadovybė, darbų užsakovas UAB “Lietemas”, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus žydų bendruomenė, paminklosaugos institucijos. Nuspręsta darbus tęsti tik senosios šiluminės trasos vietoje. Vilniaus žydų bendruomenės prašymu, vakarinėje trasos sienelėje kyšoję žmonių kaulai buvo paliekami. Darbų metu jie buvo dengiami. Pakeitus senuosius šiluminės trasos vamzdžius, sienelėse kyšoję žmonių kaulai užpilti žemėmis.

Senosios šiluminės trasos vietoje surandami ankstesniais metais supilti žmonių kaulai buvo kruopščiai surinkti.

Reikia pastebėti, kad vėlesniais darbų mėnesiais šiluminės trasos griovyje pavieniai žmonių kaulai aptikti net ir vakarinėje Rinktinės gatvės pusėje ties namo nr. 2 vartais. Tačiau dauguma žmonių kaulų surasta rytinėje Rinktinės gatvės pusėje, maždaug 74 m ilgio atkarpoje, kur šiluminė trasa nutiesta po žalia veja bei Sporto rūmus juosiančios aikštės šiaurės vakarine dalimi.

Žemės paviršius išilgai šiluminės tranšėjos palaipsniui kyla pietų – šiaurės kryptimi. Apie 74 m ilgio atkarpoje, kurioje fiksuoti iš tranšėjos vakarinės sienelės kyšoję žmonių kaulai, dabartinis žemės paviršius pakyla, bemaž, 2 m. Žmonių kaulai pietinėje šios atkarpos dalyje dažniausiai fiksuoti jau 60 – 80 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus tarp Ha 99.45 – 100.08 m. Tuo tarpu šiaurinėje – jau 160 – 180 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus (Ha 99.89 - 100.51 m); dalis jų išlikę po inžinerinėmis komunikacijomis.

Dalis kapų suardyta XX a. antroje pusėje tiesiant inžinerines komunikacijas. Šiluminės trasos rekonstrukcija. Šiaurinė kasamos tranšėjos dalis. Vakarinė sienelė. Kultūrinis sluoksnis smarkiai sujauktas XX a. žemės darbų. Tarp supiltų žemių ir inžinerinių komunikacijų rasti pavieniai žmonių kaulai. Fotografuota iš šiaurės rytų.

Šiaurinėje šiluminės trasos dalyje, kur trasa užsibaigia rekonstruotu šuliniu ir pasisuka į vakarus link Rinktinės – Juozapavičiaus gatvių sankryžos, žmonių kaulų jau neberandama. 74 m ilgio atkarpa, kurioje fiksuoti iš vakarinės tranšėjos sienelės kyšoję žmonių kaulai, užsibaigia per 34 m į pietus nuo rekonstruoto šulinio. Tikėtina, kad ties šia vieta galėjęs būti žydų kapinių šiaurės vakarinis pakraštys.

Nuo rekonstruoto šulinio šiluminei trasai pasisukus link Rinktinės – Juozapavičiaus gatvių sankryžos, žmonių kaulų jau neaptikta. Ankstyvesnis kultūrinis sluoksnis čia sunaikintas XX a. viduryje bei antroje jo pusėje. Ankstyvesnio kultūrinio sluoksnio fragmentai šiluminės trasos tranšėjos pakraščiuose fiksuoti tik fragmentiškai. Tačiau ir tuo atveju ženkliai storesnė jo viršutinė dalis supilta jau XX a. antroje pusėje, kuomet betono plokštėmis buvo išklota ties Sporto rūmais suformuota aikštė. Kultūrinis sluoksnis šioje šiluminės trasos atkarpoje dalyje yra iki 80 – 120 cm storio. Įžemis fiksuotas apie Ha 101.60 m.

Tikėtina, kad išilgai Rinktinės gatvės rytinio kelkraščio, ties pasodintomis liepomis ir iki pat šiluminės trasos rytuose, yra išlikusių ir nesuardytų kapų.

Be pavienių žmonių kaulų į šiluminės trasos tranšėją pateko ir ivrito įrašais antkapinių lentelių fragmentų. Viena jų rasta nesudužusi. Akmuo – pilkšvas smiltainis. Keturkampis. 24x24 cm dydžio. Raidės apie 1,7 cm aukščio. Įrašas joje skelbia:

Viršuje, tarp stilizuoto augalo šakelės, įrašas – “Č[ia] p[alaidotas]”.

Eilutės žemiau:

Tyras ir teisuoliškas vyras
Mano tėvas ir mokytojas Saliamonas,
Iš[mintingojo] Cvi Hiršo sunūs, miręs
Per šv[entąjį] š[abą], ijaro mėn. 15 d.
5580 (1820) m. T[ebūnie] jo d[vasia] į[pinta] į g[yvybės] m[azgą].

Vertė dr. Lara Lempertienė

Antkapinė plokštė su hebrajų įrašu, kurį į lietuvių kalbą išvertė dr. Lara Lempertienė

Šiluminės trasos vamzdžiai buvo perklojami jau pradėjus ir Rinktinės gatvės inžinerinių komunikacijų rekonstrukciją. Ties Rinktinės gatvės rytiniu pakraščiu, priešais kitoje gatvės pusėje stovėjusį gyvenamąjį namą nr. 4, jau 60 – 70 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, aptikta žmonių kaulų. Čia susidurta ne tik su pavieniais išblaškytais žmonių kaulais, bet ir į duobes supiltais žmonių palaikais.

Į vieną iš atkastų duobių supilti žmonių kaulai aptikti palei rytinį Rinktinės gatvės pakraštį. Matyti, kad į duobę buvo supilti dažna jau sulaužyti ar net sutrupinti žmonių kaulai

Duobės, į kurias buvo supilti žmonių palaikai, 2x1,5 - 1x1 m dydžio ir iki 1,5 m gylio. Per duobes vėlesniais metais buvo nutiesta dalis inžinerinių komunikacijų, todėl žmonių kaulai dažnai sutrupinti ir išblaškyti viršutiniame žemių sluoksnyje.

Po II Pasaulinio karo naikinant kapines, dalis žmonių palaikų buvo supilta į duobes, kurios vėlesniais metais vėl buvo perkasamos tiesiant inžinerines komunikacijas. Elektros kabelis nutiestas virš supiltų žmonių palaikų

Rekonstruojant Rinktinės gatvės kairįjį kelkraštį surinkti tik tie žmonių kaulai, kurie buvo atkasti rekonstruojant ar tiesiant naujas komunikacijas. Aptikus ankstesniais metais į duobes supiltus žmonių palaikus, kuriems negrėsė atliekami gatvės rekonstrukcijos darbai, jie vėl buvo užpilami žemėmis.

Saugant žmonių palaikus, didesnė žemės darbų dalis atlikta be mechanizmų, pakoreguota kai kurių tiesiamų komunikacijų kryptis.

Į atkastas duobes supilti žmonių kaulai jau buvo sulaužyti ar sutraiškyti. Tai matyti dar vienos iš duobių pjūvyje

Kartu su žmonių kaulais duobėse surasta ir gyvulių kaulų, plytgalių, keli antkapinių lentelių fragmentai gaminti iš įvairių atspalvių smiltainio su ivrito įrašais ar ornamentų fragmentais.

Atskirai paminėtinos surastos trys apvalios keramikos šukelės, kurios, greičiausiai, pagamintos iš indų sienelių. Jos 2,8 – 3,5 cm skersmens. Viena iš tokių šukelių surasta žmogaus kaukolės akiduobėje.

Labai panašias keramikos šukes tyrinėdamas šias žydų kapines surado archeologas Robertas Žukovskis. Dalis tokių šukių buvo surastos nesuardytuose kapuose. Rasti ne tik keramikiniai skrituliukai bet ir pusmėnulio formos šukelių. Archeologas Robertas Žukovskis mano, kad šiomis šukelėmis buvo užspaudžiami mirusiojo akių vokai. Šie palaidojimai datuoti XVII a.

Supiltose žemėse surasti keramikos skridinėliai, kurie, kaip manoma, buvo uždedami ant mirusiųjų akių

Keramikos skridinėlių aprašymas pagal iliustraciją:

A. Keramikos skritulys. Nežymiai įgaubtas – žiesto indo šoninė sienelė. Rusvo molio, apie 2,8 cm skersmens. Sienelė 0,5 cm storio. Kraštai nuglūdinti.
B. Keramikos skritulys. Kraštai nuglūdinti. Žiesto indo šoninė sienelė. Skersmuo 3 – 3,2 cm. Sienelė 0,6 cm storio. Šukė rusvai pilka.
C. Keramikos skritulys. Kraštai grubokai aplaužyti. Žiesto indo šoninė sienelė. Skersmuo apie 3,5 cm. Sienelė 0,6 cm storio. Šukė juosva.

Olimpiečių gatvė

Olimpiečių gatvėje žmonių kaulų gausiausiai surasta kv C – S² 120 – 150.

Žmonių kaulų surasta ekskavatoriumi kasant tranšėją magistralinei lietaus kanalizacijos trasai ir tiesiamo vandentiekio tranšėjoje (nuotr. nr. 59 – 69). Reikia pabrėžti, kad magistralinė lietaus kanalizacijos tranšėja kasta iki projektinio 4 - 5 m gylio nuo dabartinio žemės paviršiaus. Tokius darbus galėjo atlikti tik didžiuliai mechanizmai, juolab, kad iš 4 – 5 m gylio statybininkams teko kelti didžiulius riedulius. Tranšėja kasta iki 10 m pločio. Tokiomis sąlygomis archeologinių žvalgymų galimybės buvo labai ribotos.

Kultūrinis sluoksnis šiluminės trasos vietoje smarkiai apardytas XX a. antroje pusėje.

Tiesiant lietaus kanalizacijos magistralinę atšaką, tranšėjos šiauriniame šlaite, kv J₁ – M₁ 153 – 159, atkastas, greičiausiai, XVII a. statyto pastato rūsio fragmentas. Rūsys užpiltas griuvenomis: plytgaliais, dažnai aprūkusiais ir apdegusiais akmenimis, kalkių skiedinio gabalais, surasta indų šukių, koklių fragmentų, gyvulių kaulų. Reikia pastebėti, kad kartu su išvardintais radiniais rasti ir keli žmonių kaulai. Rūsys užpiltas, greičiausiai, XVIII a. pirmoje pusėje. Tai laikotarpis, kuomet Vilniuje sparčiai augant žydų bendruomenei, senąsias žydų kapines pradedama ženkliai plėsti. XVIII a. pab. ir XIX a. pradžioje žydų kapinės jau užima vieną iš didžiausių sklypų Neries pakrantėje.

Ruošiant magistralinės lietaus kanalizacijos tranšėjos šiaurinę sienelę grafinei fiksacijai, kv D₁ - J₁ 142 - 153, viršutiniame, XX a. supiltame pilkos žemės sluoksnyje, taip pat aptikta suverstų žmonių kaulų. Reikia pastebėti, kad čia vyrauja kūdikių ir mažamečių vaikų kaulai.

Žmonių kaulų rasta net ir ties pietine tranšėjos sienele. Tačiau nuolat slenkantys tranšėjos šlaitai ir dirbantys galingi mechanizmai neleido tęsti pradėtų nuoseklesnių archeologinių tyrinėjimų.

Gausiau žmonių kaulų surasta kasant šiaurinę lietaus kanalizacijos atšaką kv K₁ - F₂ 144 – 148. Tranšėja lietaus kanalizacijos atšakai kasta apie 2,5 pločio. Jau darbų pradžioje, ekskavatoriui užkabinus apie 60 – 70 cm storio virš įžemio esantį pilkos žemės sluoksnį, pabiro žmonių kaulai. Mechanizuoti žemės darbai buvo sustabdyti ir tęsti rankomis. Pilka žemė, kurioje būta žmonių kaulų, sustumta XX a. antroje pusėje. Nes čia, 150 cm gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, atkasami ankstesniais metais kloti komunikacijų vamzdžiai. Net trys netoli vienas nuo kito sukloti komunikacijų vamzdžiai tęsėsi lygiagrečiai dabartinei Olimpiečių gatvei. Surinkus žmonių kaulus, darbai tęsti mechanizuotai.

Kv D₂ – M₂ 138 – 145 iškastas apie 8x8,5 m pločio plotas naujiems komunikacijų šuliniams. Čia, virš įžemio susidariusiame 60 – 80 m storio juosvos žemės sluoksnyje, gana gausiai randami žmonių kaulai. Didesnė žemės darbų dalis buvo atlikta rankomis. Surinkta nemažai išblaškytų žmonių kaulų.

Tiesa, žemės čia taip pat smarkiai sujauktos XIX ar XX a.

Ties Olimpiečių gatvės važiuojamąja dalimi ir į pietus nuo jos – vejoje, iki pat Neries krantinės, kur XVIII a. pab. – XIX a. pradžios planuose žymėta žydų kapinių teritorija, ankstyvoji kultūrinio sluoksnio dalis smarkiai pažeista, o didesnėje dalyje ir sunaikinta. Didžiausi žemės darbai čia vyko XX a. antroje pusėje, kuomet tiestos inžinerinės komunikacijos, tvarkyta Vilniaus Sporto rūmų aplinka, bei Neries krantinė. Senasis reljefas smarkiai pakeistas.

Tikimybė, kad žemėje dar išliko ir nesuardytų kapų, išlieka. Tai patvirtino dar 1996 ir 1998 m. archeologo Roberto Žukovskio žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

Rekonstruojant Rinktinės bei Olimpiečių gatves surinkti žmonių kaulai buvo pervežti į Lietuvos pilių tyrimų centro patalpas.

Lietuvos pilių tyrimų centre palaikų antropologinę ekspertizę atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektorius Arūnas Barkus. Antropologo skaičiavimu aptikti žmonių palaikai priklausę daugiau kaip 700 asmenų.

Po antropologų ekspertizės palaikai, kaip ir nuvalant kaulus surinktos žemės, sudėti į 84 maišus ir saugoti Lietuvos pilių tyrimų centro patalpose.

Žmonių palaikai saugoti pilių tyrimų centre

Žmonių palaikų perlaidojimo vieta ir laikas derinti su Vilniaus miesto savivaldybe bei Lietuvos žydų bendruomene.

2003 metų rugpjūčio 12 - 13 dienomis žmonių palaikai perlaidoti dabartinėse Vilniaus žydų kapinėse Sudervės kelio gatvėje. Perlaidojant palaikus dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, Vilniaus rabinas Šalomas Krinsky, žydų bendruomenės nariai, Vilniaus savivaldybės mero pavaduotoja Rasa Razgaitienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektorius A. Barkus, Pilių tyrimų centro darbuotojai. Rinktinės ir Olimpiečių gatvėse aptiktų žmonių palaikų perlaidojimui vadovavo Vilniaus rabinas Šalomas Krinsky.

Ties Rinktinės ir Olimpiečių gatvėmis surasti žmonių palaikai perlaidojami Vilniuje Sudervės gatvėje esančiose žydų kapinėse.

Išvados

1. 2002 metais statomo Karaliaus Mindaugo tilto prieigose rekonstruotose Rinktinės bei Olimpiečių gatvėse dalis žemės darbų buvo atliekama žydų Vilniaus senųjų kapinių sklype ar šalia jo.

2. Rekonstruojant gatves surasta žmonių kaulų. Tai pavieniai žmonių kaulai surasti piltose žemėse ar suversti į specialiai iškastas duobes. Kartu su žmonių kaulais surasta ivrito užrašais antkapinių plokščių fragmentų bei keramikinės šukelės, kuriomis buvo uždengiami mirusiojo akių vokai.

3. Didelė tikimybė, kad rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves aptikti žmonių kaulai yra iš XX a. viduryje sunaikintų žydų Vilniaus senųjų kapinių.

4. Darbų pradžioje apie šiuos radinius informuota Vilniaus savivaldybė, Lietuvos žydų bendruomenė, paminklosaugos institucijos.

5. Lietuvos žydų bendruomenės prašymų buvo surinkti tik tie žmonių kaulai, kurie būtų išvežti kartu su nukasamomis žemėmis. Kaip manoma sovietmečiu naikinant kapines į duobes supilti, bet dabartinių žemės darbų nepaliesti, žmonių palaikai vėl buvo užpilami žemėmis ir paliekami aptiktoje vietoje.

6. Tikimybė, kad žemėje dar išliko ir nesuardytų žydų senųjų kapinių kapų, išlieka. Tai patvirtina archeologo Roberto Žukovskio 1996 ir 1998 m. atlikti buvusių kapinių žvalgomieji archeologiniai tyrimai, bei kultūrinio sluoksnio pjūvis 2002 m. rekonstruotos šiluminės trasos vakarinėje sienelėje.

7. Surasti žmonių kaulai buvo tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektoriaus A. Barkaus. Antropologinių tyrimų duomenimis surasti daugiau kaip 700 asmenų palaikai.

8. 2003 metų rugpjūčio 12 dieną žmonių palaikai perlaidoti dabartinėse Vilniaus žydų kapinėse Sudervės kelio gatvėje. Perlaidojant palaikus dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, Vilniaus rabinas Šalom Krinsky, žydų bendruomenės nariai, Vilniaus savivaldybės mero pavaduotoja Rasa Razgaitienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektorius A. Barkus, Pilių tyrimų centro darbuotojai. Rinktinės ir Olimpiečių gatvėse aptiktų žmonių palaikų perlaidojimui vadovavo Vilniaus rabinas Šalom Krinsky.

9. Projektuojant žemės darbus tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių būtini išankstiniai archeologiniai šios teritorijos žvalgymai.

Archeologai: Gediminas Gendrėnas, Egidijus Ožalas