LIETUVOS VALDOVŲ RŪMUOSE VILNIUJE
RASTI UNIKALŪS XV A. AUKSINIAI IR KERAMIKOS DIRBINIAI

2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiai Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologams bei kitiems specialistams pateikė didelę staigmeną. Surastas bene įspūdingiausias ir vertingiausias XV a. radinių rinkinys. Gausiausi radiniai – gotikinių krosnių liekanos. Tai per keturiasdešimties plokštinių koklių liekanos, gausybė puodyninių koklių fragmentų, taip pat glazūruotų dekoratyvinių interjero apdailos plokščių, įvežtinių indų duženų. Čia pat surasta ir seniausia Lietuvoje auksinė moneta – XIV–XV a. Venecijos dukatas bei unikalūs ir itin vertingi juvelyriniai dirbiniai iš aukso.

Pažvelgus į pastarųjų tyrimų metu surastą medžiagą, ji pribloškia gotikinių koklių siužetų įvairove ir viduramžių prabanga. Tai ir iš ankstesnių tyrimų pažįstamos alegorijos – pelikanas, meluzina bei dar tyrinėtojams mažai pažįstami siužetai:

• šventojo vyskupo atvaizdas (galbūt tai X a. (956-997 m.) gyvenusio Prahos vyskupo šv. Vaitiekaus Adalberto, laikomo vienu pirmųjų Lietuvos apaštalų, vykdžiusio misijas Baltų žemėse ir čia žuvusio kankinio mirtimi, atvaizdas);
• šv. Kotrynos Aleksandrietės nukirsdinimo scena;
• įvairių gyvūnų ir mitologinių būtybių atvaizdai, labai būdingi Gotikos epochos europinei dailei.

Šių koklių puošybos studijos, analogijų paieškos neabejotinai sulauks didelio archeologų ir meno istorikų susidomėjimo. Radiniai žymiai papildė žinias apie gotikinius herbinius koklius. Čia surastas seniausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo pavaizdavimas koklyje. Iš ankstesnių Valdovų rūmų teritorijos tyrimų žinojome tik smulkius tokių herbinių koklių fragmentus. Jau dabar matome, kad šiuo metu surasti gotikinių koklių fragmentai ir 1987 bei 2003 m. rasti koklių fragmentai yra tų pačių koklių dalys. Todėl šio sezono radiniai leis atkurti pilnesnį ir tikslesnį tokių koklių vaizdą.

Istorikų puikiai žinomas Vyties herbo XV a. pirmosios pusės atvaizdas iš Bergshamaro (Codex Bergshammar) herbyno, saugomo Švedijos valstybės archyve, Stokholme. Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmuose rastasis koklis taip pat pagamintas XV a. pirmoje pusėje. Tarp kitų gotikinių koklių nemažai herbinių, žinomų iš 1413 m. spalio 2 d. Horodlės akto: Godziemba, Grzymala, Jastrzęmbiec, Pomian, Rola, Wąz ir vėlesnių – Prawdzicz, Sternberg. Taip pat surasta ir koklių su neidentifikuotais herbais. Šis herbinių koklių rinkinys savo ruožtu sudomins ne vieną heraldikos specialistą, istoriką, menotyrininką.

Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir viso rytinio Vidurio Europos ir Šiaurės Europos regiono archeologinių radinių medžiagoje unikali ir puikiai išlikusi glazūruota dekoratyvinė interjero apdailos plokštė su Nukryžiuotojo, šv. Jono Evangelisto bei švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Artimiausia meninė ir ikonografinė analogija – tai XIV a. pabaigos Vilniaus katedros kriptos freska. Matyt, ši apdailos plokštė tik centrinė sudėtingesnės siužetinės kompozicijos dalis. Tam pačiam radinių kompleksui priskirtini ir smulkesni tokių plokščių fragmentai, kuriuose vaizduojamas, kaip spėjama, šv. Jurgis bei matomos kitų šventųjų figūros.

Pagal Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo koncepciją numatyta atkurti ir Gotikos epochos istorinės rezidencijos interjerus. Iki šių metų sezono metu aptiktų radinių gotikinės koklinės krosnies rekonstrukcija buvo sunkiai įgyvendinama. Vidurio ir Rytų Europoje yra labai nedaug gotikinių koklinių krosnių rekonstrukcijų. Iš publikacijų geriausiai žinomos kelių gotikinių (XIV a. vidurio–XV a. vidurio) krosnių iš karališkosios Vyšegrado pilies Budoje rekonstrukcijos. Kokliai šioms krosnims buvo gaminami karališkose dirbtuvėse Nyek miestelyje prie Budos. Tokių gotikinių krosnių užsakymai siejami su Vengrijos ir Lenkijos karaliumi Liudviku I Anžujiečiu (1342–1382), Jogailos žmonos šv. Jadvygos tėvu, taip pat Vengrijos karaliumi ir Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Zigmantu I Liuksemburgiečiu (1387–1437). Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų gotikiniuose kokliuose vaizduojamas dvigubas kryžius, kuris, kaip manoma, Jogailos asmeniniu ženklu ir herbu tapo kaip tik po jo vestuvių su šv. Jadvyga Anžujiete.

Valdovų rūmų auksinių juvelyrinių radinių kolekciją, be seniausios Lietuvoje surastos auksinės monetos – XIV–XV a. Venecijos dukato, papildė įspūdingas, augaliniais raštais puoštas žiedas ir ažūrinio juvelyrinio dirbinio fragmentas.

Šie Gotikos epochos radiniai aktualina ir atspindi vėlyvuosius viduramžius – Lietuvos klestėjimo laikus, kai valstybę valdė legendinis Vytautas Didysis ir Jogailaičių dinastijos atstovai. Jie, be abejo, praturtins žinias apie XV a. Žemutinės pilies rezidencinių pastatų interjerus bei to meto valdovus, Lietuvos diduomenę, kuri ilgainiui tapo valstybės interesų saugotoju ir gynėju. Radiniai yra itin svarbūs ir Lietuvos dinastinių, kultūrinių, prekybinių ryšių Europoje nustatymui.

Š. m. rugsėjo mėn. 22 d. 11 val. prie pėsčiųjų tako į Aukštutinę pilį įvyks radinių pristatymas žiniasklaidai.

<< Atgal