GRUPINIŲ KAPŲ TYRIMAS VILNIUJE,
BUV. TUSKULĖNŲ DVARO TERITORIJOJE
2003 M.

Archeologinių tyrimų Tuskulėnų Rimties parke 2003 m.
programa

Vykdant žemės kasimo darbus Tuskulėnų Rimties parke statomai palaikų perlaidojimo koplyčiai – kolumbariumui, šalinant kelmus, rasta žmonių kaulų.
KVAD‘o sudaryta specialistų komisija 2003-07-23 rekomendavo palaikų radimo vietose atlikti archeologinius tyrimus. Tyrimų plotas iki 200 kv. m.
Ši rekomendacija iš principo ir yra tyrimų programa. Belieka patikslinti tirtinas vietas. Svarbiausia iš jų – tai medžių eilė buvusio garažo durų staktų vietoje. Dabar medžiai išpjauti, likę tik kelmai. Kelmų eilė iš abiejų pusių apkasta ekskavatoriumi ir atsidūrusi savotiškame iškyšulyje. Šį iškyšulį būtina ištirti visą. Numatoma ištirti ir teritoriją prie buvusio garažo pietrytinio kampo, ant skardžio, kur, pasak darbininkų, dabar buvo rasti palaikai.

Įvadas

1994, 1995 ir 1996 m. Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ archeologai Ilona Vaškevičiūtė, Evaldas Vailionis ir Vytautas Urbanavičius (grupės vadovas), dalyvaujant Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams Svajūnui Barakauskui bei Arūnui Barkui, tyrė Tuskulėnų dvaro parke Vilniuje užkastų pokario metais KGB požemiuose nužudytų žmonių kapus. Buvo ištirtas 6700 kv. m. plotas, surasta 40 duobių, kuriose aptikti 706 asmenų palaikai. 593 žmonės buvę užkasti rytinėje parko dalyje, ant aukšto Neries kranto stovėjusiame garaže, kurio asla buvusi išgrįsta skaldytais akmenimis. Kasant kapų duobes, tie akmenys būdavo išlupami ir, užkasant lavonus, suverčiami ant jų. XX-jo a. 8-jo dešimtmečio pradžioje į pietus nuo šio parko buvo pastatyti Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai. Į Rūmų aplinką įjungtas ir Tuskulėnų dvaro parkas. Rūmus ir parką skyrusi mūrinė tvora buvo išgriauta, senasis parkas perprojektuotas, pritaikant prie naujai suprojektuotos kultūros rūmų aplinkos. Nugriautas ir minėtas garažas. Jo pamatai pažeminti, gelžbetonines durų staktas laikę metaliniai strypai užlankstyti, užpilti žemėmis, kuri užsėta žole. Tyrimų metu jų vietoje jau bujojo suaugę medžiai. Tai vertė manyti, kad garažas turėjo būti nugriautas žymiai anksčiau. Buvo iškelta hipotezė, kad medžiai galėjo būti pasodinti specialiai, toms buvusio garažo staktoms pažymėti. (Pavadinimas „staktos“ – sąlyginis. Tai dviejų greta buvusių durų betoniniai atskyrimo elementai, skirti tikrosioms – medinėms – staktoms laikyti).

Hipotezė pasitvirtino: 1994 m. dendrologiniais tyrimais (dr.Kęstutis Labanauskas) nustatyta, kad medžiai, nors ir suaugę, yra jaunesni už pokario metais vykdytas žudynes. Neatmesta galimybė, kad kai kuriose vietose medžiai galėjo būti pasodinti ir kapų duobių vietose. Tačiau kapų tikėtis tarpduriuose buvo gana sunku, juoba, kad privažiavimas prie durų buvęs išgrįstas akmenimis. Grindinys, skirtingai nuo garažo vidaus grindinio, buvo nesuardytas, tad medžiai tada tiriant šią vietą nenaikinti.

Be šio garažo buvo duomenų apie dar dvi sušaudytų žmonių užkasimo vietas. Viena jų buvo aptikta 1995 m. vakarinėje parko dalyje netoli Žirmūnų gatvės, o vienos surasti nepavyko, nors buvo iškasinėta visa laisva nuo medžių senojo parko dalis. Suaugę medžiai nepjauti niekur, nors pagal Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis buvo nerasta 60 asmenų palaikų. Viena iš priežasčių – medžiai. Po kelių stambiausių medžių šaknimis buvo pasikasta jų nesunaikinant, tačiau kapų nerasta. Minties spėjamoje kapavietės teritorijoje medžius išpjauti atsisakyta iš karto. Kapų paieškas buvo nutarta tęsti tik tuo atveju, jeigu parke prasidėtų kokie nors darbai, susiję su būtinu medžių išpjovimu.

Tokie darbai prasidėjo 2003 m. liepos mėn., kai statybinė organizacija „Ekstra statyba“ pradėjo kasti duobę Tuskulėnų Rimties parko memorialo dalies – koplyčios ir kolumbariumo pamatams. Statybininkai buvo įpareigoti savo darbus pradėti dalyvaujant archeologams. Liepos 14 d. UAB „Ekstra statyba“ direktorius Kazys Eidukaitis telefonu pranešė šių eilučių autoriui, kad darbai jau pradėti. Į statybos vietą nuvykau tuoj pat, nors oficialaus įpareigojimo dar neturėjau.

Ekskavatorius kasė pakriūtę Neries pusėje, pamažu artėdamas prie buvusio garažo rytinės dalies. Su darbų vykdytoju Ričardu Adomaičiu sutarėme, kad jis įspės visus savo darbuotojus apie galimus radinius, o jei tokie būtų aptikti, tuoj pat informuotų.

Liepos 22 d. gauta informacija apie tai, kad Tuskulėnuose aptikti žmonių kaulai. Rytojau dieną darbų vietoje susirinko komisija, kurią sudarė Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – KVAD) vyriausiasis valstybinis inspektorius (archeologas) R.Kraujalis, KVAD Vilniaus teritorinio padalinio viršininko pavaduotojas V.Puidokas, UAB „Lietuvos paminklai“ bendrosios techninės priežiūros vadovas P.Bartkus, vadovaujančioji inžinierė V.Aleksandravičienė bei archeologas V.Urbanavičius. Pasitarime dalyvavo UAB „Ekstra statyba“ direktoriaus pavaduotojas V.Vėževičius ir statybos darbų vadovas G. Laukineitis. Apžiūrėjus radinius komisija konstatavo, kad rasti 4 žmonių palaikai, kurie saugomi statybos objekte. Vienoje iš kaukolių matomas šautinis sužalojimas. Pasak darbininkų, kaulai rasti į rytus nuo buv. garažo PR kampo, kur seniau augo du medžiai.

Darbus objekte leista tęsti tik centrinėje iškasos dalyje ir priešingoje radiniams pusėje, t.y. arčiau garažo šiaurinės dalies.
2003 07 23 po vidurdienio rangovas informavo užsakovą ir archeologą V.Urbanavičių, kad žmonių kaulų rasta ir centrinėje iškasos dalyje.
Dar kartą susirinkę minėti specialistai apžiūrėję radinius, rekomendavo:
1. Sustabdyti žemės kasimo darbus vietose, nurodytose parengtoje schemoje, apie tai įrašant į statybų žurnalą.
2. Atlikti archeologinius tyrimus palaikų radimo vietose. Tiriamas plotas iki 200 kv.m.
3. Tolesnius statybos darbus vykdyti, baigus archeologinius tyrimus.

Buvo surašytas aktas, prie kurio pridėta topografinio plano ištrauka su pažymėtomis palaikų radimo vietomis.

Tyrimai

Tyrimus atlikti buvo pavesta Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“. 2003 07 24 skubos tvarka archeologui Vytautui Urbanavičiui buvo išduotas „Leidimas vykdyti archeologinius tyrimus“ Nr. 104.

Dar prieš aptinkant kaulus, dar neturėdamas leidimo tyrimams, pirmojo savo apsilankymo statybos teritorijoje metu buvau sutaręs su darbų vykdytojais, kad jie kasimo mechanizmų be archeologų dalyvavimo neprileis prie medžių eilės, esančios prie buv. garažo durų. Medžių nebūta tik šiaurinėje garažo dalyje, kur grindinys buvo nesuardytas kasant duobes. Čia nebebuvo kapų. Šis faktas patvirtina hipotezę, kad medžiai buvo susodinti tik prie durų tos garažo dalies, kurioje buvo užkasti sušaudytieji.

Dabar medžiai išpjauti, likę tik kelmai. 1994 m. tyrimus baigus, garažo vidaus grindinys buvo paliktas sveikas, o suardytas vėliau, tyrimų vietą sutvarkius ir garažo vietą pažymint virš žemės paviršiaus betonine juosta. Štai už tos suardytos ir nesuardytos grindinio dalies sandūros, šalia vieno iš kelmų ir aptikti kaulai. Juos pastebėjo ekskavatoriaus kaušą sekęs UAB „Ekstra statyba“ darbininkas. Nors kapai giliai, smulkiosios medžių šaknys juos pasiekė, peraugo ir dabar atsirado problema griaučius nuvalyti. Smulkiosios šaknys prasiskverbė net pro kapuose buvusių sagų skylutes. Ir dar viena problema – metodinė: kelmai stambūs, dengia visą duobės plotą ir trukdo pasiekti kapus, kelmus raunant mechanizmais, būtų suardomi tarp šaknų atsidūrę griaučiai. Išeitis buvo rasta tik priėmus, iš pirmo žvilgsnio, drastišką sprendimą: duobkasių nesuardytoje buvusio garažo dalyje skersai jo, ten, kur nebuvo medžių, iškastas griovys. Kelmai atsidūrė savotiškame pusiasalyje, kurio iškyšulyje esantis kelmas tapo pasiekiamas ekskavatoriumi.

Prityręs ekskavatorininkas Vidas Benetas kaušu nupjovė stambiausias šaknis, viršutinę kelmų dalį nukėlė, o smulkiosios šaknys buvo išpjaustomos rankiniu būdu. Prie kai kurių kapų tebuvo galima prieiti iš šono, iš pakriūtės. Smulkiąsias šaknis teko iškarpyti žirklėmis, tik po to atsidengusius griaučius buvo galima fiksuoti. Darbą palengvino tik tai, kad skirtingai nuo ankstesnių metų, nereikėjo transportuoti žemių – jos buvo pilamos į aplink tyrimų vietą esančią duobę.

Taikyti tokią pat tyrimų metodiką, kokia buvo taikoma ankstesniais metais, buvo neįmanoma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia teritorija jau buvo suniokota, kasant minėtą duobę kolumbariumui, kurios gylis – apie 8 m. Garažo vietoje paliktas tik siauras ruožas palei vakarinę jo sieną, kur buvo kelmai – buvusių medžių eilė. To ruožo plotis – 2-5 m. Tiesios linijos nubrėžti neįmanoma, tad tiriamas visas apie 120 kv.m. dydžio plotas, pažymint jį perkasa Nr.144. Kapų duobės „rišamos“ prie buvusio garažo durų, kurių staktos, kaip minėta,buvo pažymėtos medžiais (dabar – kelmais). Be to, ištirtas apie 10 m ilgio ir 2 m pločio ruožas tarp garažo pietinio galo ir ankstesniais metais kastų perkasų Nr. 29 ir 33. Šis plotas įvardintas perkasa Nr.145. Perkasa Nr. 146 pažymėtas maždaug 10x10 m dydžio plotas, kurį iš vakarų pusės ribojo šių dviejų perkasų galai, iš pietų – perkasos Nr. 48 galas, iš rytų – skardis, iš šiaurės – dabar iškasta duobė pamatams, kurios pakraštyje pirmiausia ir buvo aptikti griaučiai. Viso 2003 m. ištirtas 240 kv. m. plotas.

Kaulai jau buvo surinkti ir sudėti statybininkų patalpoje, dar keli rasti iškastose ir į krūvą supiltose žemėse. Šių penkių asmenų palaikų radimo vieta (kapai Nr.407-711) pažymima kaip grupinio kapo.

Duobė Nr. 41
(tęsiama ankstesnių tyrimų numeracija)

Tiksli duobės lokalizacija neįmanoma, tačiau pagal darbininkų parodymus ji buvo prie garažo pietrytinio kampo, už pietinės jo sienos, kur augo du medžiai. Plane ji sąlygiškai ten ir pažymėta. Tačiau neatmestina galimybė, kad kapo duobė galėjo būti ir buvusio garažo viduje, už keleto metrų, kur taip pat augo medis.

Kapų duobių žymėjimas stačiakampiais čia yra grynai simbolinis kadangi dauguma jų yra beformės, panašios daugiau ne į kapų duobes, o į bulviarūsius. Sąlyginis yra ir pavadinimas „kapų duobės“, nes sušaudytieji jose buvo ne laidojami, o užkasami, suverčiant lavonus kaip pakliuvo. Neretai kelių lavonų kūno dalys būna taip susipynusios, kad atskirti kuri kuriam priklauso galima tik iš karto nuimant kelerius griaučius. Matuoti griaučių ilgį duobėje, kaip tai daroma normalių archeologinių tyrimų metu, dažniausia yra beprasmiška. Lygiai beprasmiška yra nustatinėti tokio „palaidojimo“ kryptį, kadangi mirusiųjų kryptis archeologijos paminkluose dažniausiai būna susijusi su laidojimo papročiais.

Taigi, taikyti tradicinę archeologinių tyrimų metodiką panašaus pobūdžio objektuose neįmanoma. Matyt, tai buvo viena iš priežasčių atsirasti terminui „teismo archeologija“. Lygiai taip pat atsirado terminas „teismo antropologija“. (Tuskulėnuose rastų skeletų teismo antropologinių tyrimų, kuriuos atliko doc. R. Jankauskas ir prof. A. Garmus, protokolas yra priede Nr. 1).

Duobė Nr. 42

atsidengė iš šono, ekskavatoriui kasant duobę pamatams. Mat ši 8 m gylio duobė kolumbariumo pamatams kasama melioracijoje naudojamu ekskavatoriumi, vad. dreglainu. Jo kaušas valdomas lynais ir slenka iš apačios į viršų, judindamas aplink esančią žemę. O žemė čia biri, tad kaušui dar nepriartėjus prie kapo duobės ji nubiro tiek, kad tarp smulkių šaknų pasirodė griaučiai. Tos šaknys juos ir telaikė. Žemėms dar labiau pabirus ir iš kitos pusės (kelmas buvo atsidūręs savotiško iškyšulio kampe) kelmas neteko tvirto pagrindo ir nuslinko į kasamos duobės šlaitą, nusinešdamas ir dalį griaučių.

Duobė buvo šeštųjų garažo durų (skaičiuojant iš pietų) tarpduryje. Šioje duobėje buvo 4 vyrų griaučiai (kapai Nr.712-715). Duobės gylis nuo žemės paviršiaus - apie 1,5 m. (H abs. 95).

Duobė Nr. 43

Dar viena duobė buvo penktųjų garažo durų tarpduryje, taip pat po medžiu ir aptikta “nupjovus” jo kelmą. Duobės (kaip ir keturiasdešimt antrosios) kontūro fiksuoti nepavyko, jos dydis neaiškus. Neįmanoma nustatyti ir tikslesnio duobių gylio, kadangi žemės paviršius keitėsi lyginant teritoriją po ankstesnių metų tyrimo, o dabar ta teritorija suniokota visai. Apytikris gylis apie 1,5 m.

Duobėje Nr. 43 rasti 5 asmenų palaikai (kapai Nr. 716-720). Lavonai į duobę suversti kaip pakliuvo. Dabar kaulai sujaukti dar ir medžių šaknų ir atskirti kas kuriam asmeniui priklauso, labai sudėtinga. Geriau išpreparuot tepavyko tik duobės dugne gulinčius griaučius. Mirusysis įverstas kniūbsčias.

Duobė Nr. 44

Garažo viduje, ties betoniniais staktas laikiusių statramsčių pamatais išlikę nesuardyto akmeninio grindinio lopinėliai. Ketvirtųjų (skaičiuojant iš pietų pusės) durų tarpduryje, tarp tų lopinėlių išliko dar vienas grupinis kapas, peraugęs dviejų medžių šaknimis. Čia rasti trijų vyriškių skeletai (kapai Nr.721-723). Lavonai taip pat suversti kaip kliuvo, galūnės nenatūralioje padėtyje, o vienas guli dvilinkas – galva prilenkta prie kojų.

Duobė Nr. 45

Ją dengė du medžiai (dabar kelmai), augę prie trečiąsias (iš pietų pusės) garažo duris ribojusių betoninių statramsčių. Duobės dydis griaučių lygyje 165x65 cm. Orientuota, kaip ir buvusio garažo pamatas, P–Š kryptimi. Čia užkastas tik vienas žmogus (kapas Nr.724). Griaučiai guli duobės dugne, tad juos tepasiekė tik smulkiosios šaknys, kas leido kapą atkasti šiek tiek geriau nei daugelį kitų. Šis kapas skiriasi iš kitų ir drabužių detalių gausa, tad jo aprašą laikytume tikslingu pateikti detalesnį, artimą bendrosios, o ne teismo archeologijos metodikai.

Mirusysis užkastas tarpduryje pusiau ant kairiojo šono. Blauzdos sukryžiuotos, dešinioji dengia kairiąją. Galva guli ant kairiojo šono pietiniame duobės gale Kairioji ranka sulenkta ir dengia galvą ties dešiniuoju momenkauliu, dešinioji užlenkta virš viršugalvio. Jos žastikaulis dengia kairiosios dilbį. Griaučiai užima visą duobės ilgį-165 cm.

Radiniai: Ant krūtinės ir juosmens – daug audinio likučių. Ant juosmens - 2 cm skersmens saga su 4 skylutėmis. Už 12 cm nuo jos link dubens – kita panaši saga. Mirusysis sujuostas odiniu 2,7 cm pločio diržu. Išliko keturkampė skardinė 5x3,3 cm dydžio sagtis. Po diržu rastos dar trys 2 cm skersmens sagos ir viena 1 cm skersmens marškinių sagutė.

Mirusiojo kaukolė prispausta 2 apie 20 cm skersmens akmenimis, dešinioji jos pusė momens srityje įlaužta. Abu šlaunikauliai netoli kelio perlaužti, galimas daiktas, buvo sulaužytos kojos (lūžis senas, tačiau gijimo pėdsakų nėra).

Ūkinės duobės

dugnas išliko grupinių kapų Nr. 43 ir 44 sandūroje, po garažo pamatu, maždaug 1,5 m gylyje (H abs. 95). Jo skersmuo apie 1 m, išlikusio tamsiai pilkos spalvos žemės sluoksnio storis – apie 15 cm.Visa viršutinioji duobės dalis suniokota, greičiausia, kasant griovį garažo pamatams. Jos šonų profilis neaiškus.

Šiame sluoksnyje rastas apie 25 žiestų puodų šukės, gyvulių kaulų ir dalis plytos su gotikos stiliui būdingomis braukomis. Radiniai, bent jų dalis, gali siekti XV a. Panašių duobių į pietus nuo šios, buvo aptikta ir ankstesnių tyrimų metu. Vienoje iš jų rasta karaliaus Jogailos moneta. Tai Tuskulėnų karališkojo dvaro gyvenimo liudijimas.

Baigiamosios pastabos

2003 m. liepos – rugpjūčio mėn. Tuskulėnų dvaro parke buvo aptiktos ir ištirtos dar 5 pokario metais KGB rūsiuose sušaudytų žmonių užkasimo vietos (duobės Nr. 41, 42, 43, 44, 45). Jose rasti 18 vyrų griaučiai, smarkiai apardyti medžių šaknų. Duobė Nr. 41 aptikta atsitiktinai prie buvusio garažo pamatų, užkabinus ją ekskavatoriumi. Tyrimus, kaip ir 1994-96 m. atliko Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, vadovaujant archeologui Vytautui Urbanavičiui. Tiriant kapus dalyvavo antropologas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas dr. Rimantas Jankauskas. Tyrimams baigiantis, jų vietoje lankėsi Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vadovas habil. dr. Algirdas Girininkas ir Lietuvos veterinarijos akademijos Osteologijos laboratorijos vadovas dr. doc. Linas Daugnora. Pastarajam buvo perduoti ūkinėje duobėje rastieji gyvulių kaulai.

Tiriant žmonių kapus, kaip minėta, rasta 18 skeletų. Visi priklauso vyrams (priedas Nr.1).

Taigi, Tuskulėnų dvaro parke ištirta visa laisva nuo medžių arti 7000 kv. m. teritorija, rasti 724 kapai. Pagal žinomus dokumentus, čia turėtų būti užkasti 766 asmenų palaikai. 2003 m. tyrimai patvirtino prielaidą, kad dalį kapų gali dengti medžiai, kurių dalis gali būti pasodinta specialiai kapų duobėms paslėpti. Šių metų tyrimai taip pat parodė, kad aukų žudymo braižas toks pat, kaip ir tirtųjų ankstesniais metais: daugumoje kaukolių šautiniai sužalojimai, kai kuriose – keturkampės apie 1,5 cm dydžio skylės. Vieno asmens (kapas Nr.724) kojų kaulai sulaužyti. Dviejose duobėse rasti metaliniai degtinės butelių dangteliai, greičiausia numesti duobkasių.

Žmonių kaulai laikinam saugojimui ir tolimesniems tyrimams (jeigu tokių prireiktų) perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui, drabužių liekanos - laikinai saugomos Pilių tyrimo centre.

Radinių sąrašas

Duobė Nr. 41
Radinių nerasta

Duobė Nr. 42
Radinių nerasta

Duobė Nr. 43
1. Kepurės snapelio liekanos
2. Saga su 4 skylutėmis. Skersmuo 2,3 cm
3. Butelio dangtelis, metalinis, baltas su užrašu „Vilniaus VDG“ (Vilniaus degtinės gamykla?)

Duobė Nr. 44
4. Saga, gelsva, perlūžusi, su 4 skylutėmis. Skersmuo 2,1 cm
5. Sagutė marškiniams susegti, balta, su 4 skylutėmis. Skersmuo apie 1 cm
6. Butelio dangtelis, balto metalo su užrašu „Vilniaus VDG“

Duobė Nr. 45
7. Diržo, odinio liekanos: diržo plotis 2,7 cm (išlikę 3 gabalai). Sagtis plokščia, metalinė, nežymiai lenkta. Aukštis 3,3 cm, plotis 5 cm.
8-12. Sagos, juodos, su 4 skylutėmis. Skersmuo apie 2 cm

Ūkinė duobė
13. Plytos su braukomis dalis.
14. Puodų, žiestų šukės. Dalis – su ąselėmis (28 vnt.).
15. Plokštelė, metalinė, pilkos spalvos. Ilgis 9 cm, plotis 1 cm, storis 0,3 cm.
16. Plokštelė, geležinė (?), lenkta, viename gale siaurėjanti, kitas galas nulaužtas. Išlikusios dalies ilgis 8 cm, plotis 07 cm. Plokštelė primena juostinę gyvuliniais galais apyrankę.
Pastaba: abi plokštelės rastos ties ūkine duobe, tačiau virš minėto tamsiai pilkos spalvos žemės sluoksnio.

Priedas Nr.1

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra
Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos institutas
Rimantas Jankauskas Antanas Garmus

Tuskulėnų masinės kapavietės vietoje 2003 m. liepos mėn. rastų palaidojimų teismo antropologinio tyrimo protokolas
Vilnius, 2003

41 duobė

Duobė rasta atsitiktinai statybos darbų metu, todėl palaikai buvo suardyti ir galima buvo atlikti tik grupinę palaikų identifikaciją. Viso rasta penkios kaukolės be apatinių žandikaulių, trys apatiniai žandikauliai, po penkis kairiuosius ir dešiniuosius žastikaulius, po tris kairiuosius ir dešiniuosius dubenkaulius, po keturis kairiuosius ir dešiniuosius šlaunikaulius, keturi kairieji ir trys dešinieji blauzdikauliai, atitinkamas skaičius slankstelių, šonkaulių, dilbio, plaštakų ir pėdų kaulų. Palaikai priklausė 5 asmenims.

Kaukolės.

Nr. 2/1. Pritaikytas apatinis žandikaulis. Lytis - vyras (17 vyriškų ir 3 moteriški požymiai). Amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą- 23,5 m. Patologija: 17, 21, 46 dantys pažeisti karieso.
Sužalojimai: ties pakauškaulio gumburu kulkos įėjimo anga (diametras apie 10 mm). Kaukolės viduje suplotos deformuotos švininės kulkos liekanos.
Asmens mirties priežastis - šūvis į pakaušį.

Nr. 2/2. Be apatinio žandikaulio. Lytis - vyras (12 vyriškų ir 3 moteriški požymiai). Amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą- 35 m.
Sužalojimai: ties dešiniojo momenkaulio gumburu pleišto formos pailgas (32 x 13 mm) skylinis lūžimas - kulkos įėjimo anga. Perimortaliniai skilimai dešiniojo momenkaulio ir pakauškaulio žvyno srityje, didelis momenkaulio ir pakauškaulio žvyno defektas.
Asmens mirties priežastis -šūvis į dešinįjį momenkaulį.

Nr. 2/3. Be apatinio žandikaulio. Lytis - vyras (9 vyriški ir 3 moteriški požymiai). Amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą- 45 m. Patologija ir ypatingos žymės: dantys -16 — geltono metalo karūnėlė; 17 — kariesas; 18 — vario lydinio plomba; 26 — iškritęs prieš mirtį; 28 - plomba.
Sužalojimai:
1. kairėje pakauškaulio žvyno pusėje skylinis lūžimas (diametras apie 8 mm) - kulkos įėjimo anga;
2. viršugalvio užpakalinėje dalyje skersos krypties įspaustinis aštriabriaunis sužalojimas (19 x 54 mm);
3. dešiniojo momenkaulio/smilkinkaulio riboje įspaustinis ovalus lūžis (12 x 15 mm);
4. pakauškaulio žvyno centrinės dalies skeveldriniai lūžiai su kaulo defektu.
Asmens mirties priežastis - šūvis į pakaušį.

Nr. 2/4. Pritaikytas apatinis žandikaulis. Lytis - vyras (20 vyriškų ir 2 moteriški požymiai). Amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą- 20-23 m. Patologija ir ypatingos žymės: 36 danties plomba.
Sužalojimai:
1. kairiojo momenkaulio užpakalinėje dalyje skylinis lūžis - kulkos išėjimo anga, joje įstrigusi deformuota, iš išorės suplota kulka (šūvio metu asmuo gulėjo ant kieto paviršiaus);
2. dauginiai skeveldriniai pakauškaulio žvyno ir abiejų momenkaulių skeveldriniai lūžimai, nusitęsiantys į kaukolės pamatą, kaulų defektai.
Asmens mirties priežastis - šūvis į galvą, jau gulint ant kieto paviršiaus.

Nr. 2/5. Pritaikytas apatinis žandikaulis. Lytis - vyras (19 vyriškų ir 1 moteriškas požymiai). Amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą - 45-50 m.
Sužalojimai: dauginiai skeveldriniai kairės skliauto pusės ir pamato lūžimai su fragmentacija ir kaulų defektais, veido kaulų lūžimai.

Kairieji dubenkauliai.
Nr. 2/1. Vyras, biologinis amžius apie 33 m.
Nr. 2/3. Vyras, amžius nenustatomas.
Nr. 2/5. Vyras, amžius nenustatomas.

Dešinieji dubenkauliai.
Nr. 2/2. Vyras, amžius nenustatomas.
Nr. 2/4. Vyras, biologinis amžius apie 49 m.
Nr. 2/6. Vyras, Vyras, biologinis amžius apie 31 m.
Ūgis (J.V.Nainio metodika) pagal žastikaulio ir šlaunikaulio ilgius svyravo nuo 168 cm iki 175 cm.
Išvada: duobėje buvo užkasti 5 vyrų palaikai. Jų amžius - apie 21 m., apie 23 m., apie 35 m., apie 45 m., apie 48 m.; ūgis svyruoja tarp 168 ir 175 cm. Bent keturių iš jų mirties priežastis - šūvis į galvą.

42 duobė

Duobė taip pat rasta atsitiktinai statybos darbų metu, todėl beveik visi palaikai buvo suardyti ir galima buvo atlikti tik grupinę palaikų identifikaciją. Vieno asmens, buvusio duobės dugne, palaikus pavyko surinkti beveik sveikus. Viso rasta keturios kaukolės be apatinių žandikaulių, trys apatiniai žandikauliai, po keturis kairiuosius ir dešiniuosius žastikaulius, po tris kairiuosius ir dešiniuosius dubenkaulius, po keturis kairiuosius ir dešiniuosius šlaunikaulius, keturi kairieji ir trys dešinieji blauzdikauliai, atitinkamas skaičius slankstelių, šonkaulių, dilbio, plaštakų ir pėdų kaulų. Palaikai priklausė 4 asmenims.

Pirmasis asmuo (1/1). Kaukolė su apatiniu žandikauliu, kairė mentė, kairys dubenkaulis, kairės pusės šonkauliai, krūtinės ir juosmens slanksteliai, kryžkaulis, kairys šlaunikaulis. Asmens lytis pagal kaukolę - vyras (18 vyriškų ir 3 moteriški požymiai), pagal dubenkaulį - vyras. Asmens amžius pagal kaukolės siūles apie 39 m., pagal dubenkaulį apie 35 m., apibendrinus - 35-40 m. Asmens ūgis pagal šlaunikaulį apie 169 cm. Patologija: 11, 21, 24, 26, 35, 46 dantys pažeisti karieso.
Sužalojimai:
1. kulkos įėjimo anga kiek dešiniau pakauškaulio gumburo (diametras apie 10 mm);
2. dešiniajame smilkinkaulyje keturkampis skylinis lūžimas (19x21 mm) — aštraus įrankio įėjimo anga;
3. kairiojo momenkaulio užpakalinėje dalyje, ties speniniu kampu skylinis plyšio formos lūžimas (įrankio išėjimo anga). Kaukolės viduje rastos kulkos liekanos.
Išvada: asmens kaukolė sužalota šūvio į pakaušį ir smūgio keturbriauniu įrankiu į dešinį smilkinį, kiaurai perveriant kaukolę.

Kitų palaikų atlikta tik grupinė identifikacija.

Kaukolės.
Nr. 1/2. Su apatiniu žandikauliu. Lytis - vyras (17 vyriškų ir 4 moteriški požymiai). Asmens amžius pagal kaukolės siūles - apie 30 m. Patologija: 16 ir 46 dantys - kariesas, 36 - iškritęs prieš mirtį.
Sužalojimai:
1. Įstriža kulkos įėjimo anga dešinėje pakauškaulio pusėje ties didžiąja pakauškaulio anga (diametras 7,6 mm);
2. dešiniajame momenkaulyje ties gumburu kvadratinis skylinis (18 x 18 mm) lūžimas.
Išvada: kaukolėje rastas šautinis ir durtinis sužalojimai.

Nr. 1/3. Be apatinio žandikaulio. Lytis - vyras (10 vyriškų ir l moteriškas požymiai). Asmens amžius pagal kaukolės siūles - apie 25 m. Patologija ir identifikaciniai požymiai: 15, 16, 26 dantys - plombos, 24, 25 dantys pažeisti karieso su šaknies srities abscesu.
Sužalojimai:
1. įstriža kulkos įėjimo anga kairiau pakauškaulio gumburo (diametras apie 10 mm), kulkos liekanos kairiojo momenkaulio vidinėje pusėje;
2. kairiojo momenkaulio užpakalinėje apatinėje dalyje kvadratinis lūžis (keturbriaunio įrankio įėjimo anga) su skilimo linijomis į priekį iki kaktikaulio žvyno dešinės pusės ir atgal;
3. keturkampė anga (17x21 mm) ties dešiniu momens gumburu (įrankio išėjimo anga).
Išvada: kaukolėje rasti šautinis ir durtinis kiaurinis (smūgis iš kairės, perveriant galvą) sužalojimai.

Nr. 1/4. Su apatiniu žandikauliu. Lytis - vyras (16 vyriškų ir l moteriškas požymiai). Asmens amžius pagal kaukolės siūles - apie 50 m. Patologija: 21, 22 dantys -šaknies abscesas, 26 ir 37 iškritę prieš mirtį.
Sužalojimai:
1. kulkos įėjimo anga kairėje pakauškaulio žvyno pusėje (diametras apie 8 mm);
2. dešiniojo momenkaulio viduryje kvadratinis skylinis lūžimas (22 x 22 mm) su skilimo linijomis į priekį, žemyn ir atgal;
3. pamato kaulų defektai, dauginiai veido kaulų lūžimai.
Išvada: kaukolėje rasti šautinis ir durtinis kiaurinis (smūgis iš viršaus, keturbriauniu įrankiu, perveriant galvą iki pamato) sužalojimai.

Kairieji dubenkauliai.
Nr. 1/2. Vyras, biologinis amžius apie 39 m.
Nr. 1/4. Vyras, biologinis amžius apie 25 m.

Dešinieji dubenkauliai.
Nr. 1/3. Vyras, biologinis amžius apie 48 m.
Nr. 1/5. Vyras, biologinis amžius apie 49 m.
Nr. 1/6. Vyras, amžius nenustatomas.
Ūgis (J.V.Nainio metodika) pagal žastikaulio ir šlaunikaulio ilgius svyravo nuo 163 cm iki 172 cm. Pažymėtina, kad vienas vyriškis buvo žemo ūgio (apie 163 cm).
Išvada: duobėje buvo užkasti 4 vyrų palaikai. Jų amžius - apie 25 m., apie 30 m., apie 37 m., apie 50 m.; ūgis svyruoja tarp 163 ir 172 cm. Visų jų mirties priežastis — šūvis į galvą; visiems aštriu keturbriauniu įrankiu smogta į galvą.

43 duobė

Duobė tik nežymiai apardyta statybos darbų metu, todėl palaikai surinkti individualiai ir buvo atlikta individuali identifikacija.
Nr. 3/1. Išliko dubenkauliai, kryžkaulis, kojų kaulai. Asmens lytis -vyras; biologinis amžius - apie 26 m.; asmens ūgis apie 174 cm. Ypatingų žymių ir sužalojimų išlikusioje skeleto dalyje nerasta.

Nr. 3/2. Pilnas skeletas. Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėj imą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą - 26-31 m., asmens ūgis apie 171 cm. Patologija: abscesas ties 12 danties šaknimi.
Sužalojimai: ovalo pavidalo kulkos įėjimo anga dešinėje pakauškaulio žvyno pusėje, kulkos išėjimas ties pakauškaulio krumpliu.
Asmens mirties priežastis - šūvis į pakaušį.

Nr. 3/3. Pilnas skeletas. Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą- 20-25 m., asmens ūgis apie 170 cm. Patologija: 26 dantis - kariesas.
Sužalojimai: kulkos įėjimo anga dešiniojo smilkinkaulio žvyno viduryje, išėjimo anga - kairiojo momenkaulio priekinėje dalyje, ties vainikine siūle.
Asmens mirties priežastis - šūvis į dešinįjį smilkinį.

Nr. 3/4. Pilnas skeletas. Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą 42-48 m., asmens ūgis apie 172 cm. Patologijos nerasta.
Sužalojimai:
1. kairiojo momenkaulio apatinėje užpakalinėje dalyje kulkos įėjimo anga;
2. dešiniojo smilkinkaulio žvyne -kulkos išėjimo anga;
3. dešiniojo momenkaulio priekinėje dalyje, ties viršugalviu, keturkampis skylinis lūžimas (keturbriaunio įrankio įėjimo anga);
4. kairiojo momenkaulio priekinėje dalyje, ties vainikine siūle, įspaustinis skeveldrinis lūžimas (padarytas vėliau nei šūvis).
Išvada: asmens kaukolėje rastas šautinis ir durtinis sužalojimai; įspaustinis sužalojimas galėjo atsirasti po mirties, grubiai elgiantis su palaikais.

Nr. 3/5. Beveik pilnas skeletas (trūksta žastikaulių, dešiniojo stipinkaulio, plaštakų kaulų, šonkaulių, didesnės dalies slankstelių). Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėj imą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą- 27-32 m., asmens ūgis apie 169 cm. Patologijos nerasta.
Sužalojimai:
1. pakauškaulio žvyno dešinėje pusėje, žemiau gumburo, kulkos įėjimo anga, nusitęsianti į pamato kaulus;
2. dešiniojo smilkinkaulio vidinėje dalyje, ties piramide, lokalūs linijiniai lūžimai - (kulkos?) smūgio iš vidaus pasekmė.
Išvada: asmens mirties priežastis - šūvis į pakaušį.

Išvada: duobėje buvo užkasti penkių vyrų, 20-25, apie 26, 26-31, 27-32, 42-48 m. amžiaus, palaikai. Keturių iš jų mirties priežastis - šūvis į galvą, vieno galva sužalota aštriu keturbriauniu įrankiu.

44 duobė

Duobė nebuvo paliesta statybos darbų metu, iškasta ir ištirta archeologiškai, todėl buvo atlikta visų palaikų individuali identifikacija.
Nr. 4/1. Pilnas skeletas. Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėj imą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą- 21-25 m., asmens ūgis apie 168 cm. Patologijos nerasta.
Sužalojimai:
1. dešiniojo momenkaulio užpakalinėje apatinėje dalyje kulkos įėjimo anga;
2. kairiojo smilkinkaulio žvyno užpakalinėje dalyje kulkos išėjimo anga;
3. kaktikaulio žvyno skersinis lūžimas nuo lokalaus smūgio į dešiniojo smilkinio priekinę dalį;
4. veido kaulų linijiniai lūžimai.
Išvada: asmens mirties priežastis - šūvis į dešinę galvos pusę.

Nr. 4/2. Pilnas skeletas. Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėj imą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą- 51-53 m., asmens ūgis apie 162 cm. Patologija: sunki parodontozė, dantys 11, 12, 13, 15-18, 21-23, 26, 28, 31, 34-36, 38, 41, 44, 45, 47, 48 iškritę prieš mirtį; begyjantys VI-VIII krūtinės slankstelių kompresiniai lūžimai.
Sužalojimai: pakauškaulio žvyno kairėje pusėje kulkos įėjimo anga, nuo jos į kaukolės pamatą eina linijiniai lūžimai.
Išvada: asmens mirties priežastis - šūvis į pakaušį.

Nr. 4/3. Pilnas skeletas. Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėjimą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą- 20-25 m., asmens ūgis apie 179 cm. Patologijos nerasta.
Sužalojimai:
1. pakauškaulio žvyno apatinėje dalyje, daugiau dešinėje pusėje, lūžiai su defektu, I ir II kaklo slankstelių lankų skeveldriniai lūžiai (kulkos įėjimo anga);
2. kaulo defektas už kairiosios speninės ataugos (kulkos įėjimo anga?);
3. kaktikaulio žvyno kairiajame šone kulkos išėjimo anga;
4. kulkos išėjimo anga viršugalvyje, strėlinės siūlės viduryje, su šoniniais linijiniais lūžimais;
5. dešiniojo momenkaulio vidurinės dalies įspaustinis skersinis lūžimas.
Išvada: asmens mirties priežastis - du šūviai į galvą (pakaušio apačią ir už kairiosios ausies).

Išvada: duobėje buvo užkasti 3 vyrų palaikai: dviejų 20-25 m. ir vieno 51-53 m. Du jų nušauti vienu, o vienas - dviem šūviais į galvą. Vienas jaunas vyras buvo aukšto ūgio.

45 duobė

Duobėje rasti vieno asmens palaikai. Pilnas skeletas. Asmens lytis pagal kaukolę ir dubenkaulius - vyras, biologinis amžius pagal kaukolės siūlių kaulėj imą ir dubenkaulių gaktinę sąvaržą- 20-25 m., asmens ūgis apie 174 cm. Patologijos nerasta.
Sužalojimai:
1. dešiniojo šlaunikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžimas;
2. dešiniojo momenkaulio įspaustinis lūžimas.
Išvada: asmens mirties priežastis galėjo būti skeveldrinis šlaunikaulio lūžimas (gal būt šautinis).

Paveikslų (nuotraukų) sąrašas

27 pav. Palaikai 4/3. Šūvio sužaloti pakauškaulio žvynas, I ir II kaklo slankstelių lankai.