Donatas Žukauskas
Trakų istorijos muziejus, Kęstučio 4, Trakai

Medininkų pilis: praeitis, dabartis ir ateitis

Medininkų pilis (Vilniaus r.) viena didžiausių pilių Lietuvoje, esanti už 2 km nuo Baltarusijos sienos. Šis neeilinis kultūros paminklas didžiausias plotu ir ypatingai reikšmingas savąja praeitimi. Ši pilis slepia dar pakankamai daug paslapčių. Taigi Medininkų pilis kaip tyrimo objektas mokslo atžvilgiu dar ilgai turėtų tarnauti. Juk nėra aiški pilies pastatymo data. Be to, privalu tęsti archeologinius tyrinėjimus. Išties, darbų per akis. O kur dar nebaigti restauravimo ir konservavimo darbai?

Pav. Nr. 1. Vakarinės sienos fragmentas.

Laimei, minėtiems darbams vykdyti dabar kur kas lengvesnės sąlygos, aplinkybės. Ne paslaptis, jog nuo žiemos pabaigos Medininkų pilis jau yra TIM žinioje. Be jokios abejonės, dabar gerokai paspartės jau seniau iškeltų uždavinių užbaigimas. Be to, pasak TIM direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, planuojama atstatyti pilies donžoną, įrengiant jame ekspoziciją, viršuje apžvalgos aikštelę. Taip pat, kaip teigia direktorius, yra rimtų ketinimų, pastatyti kieme viduramžių amatų miestelį.

Šis kultūros paminklas priskiriamas taip vadinamajam gardinių arba aptvarinių pilių tipui. Pagal architektūrinius bruožus analogiškos yra Krėvos ir Lydos pilys. Tik manoma, kad pastarosios yra šiek tiek ankstesnės nei Medininkų pilis.

Pav. Nr. 2. Šiaurinė siena.

Lietuvos istoriografijoje Medininkų pilies pastatymo data priimta laikyti XIII pab. – XIV a. p. Deja, istoriniai šaltiniai neleidžia tikslinti ar koreguoti pilies pastatymo datos. Vienas pirmųjų pilies paminėjimų yra pakankamai vėlyvas. 1387 m. Kryžiuočių ordino žvalgų kelių, maršrutų aprašymuose užsimenama apie Medininkuose stovėjusią pilį („husse Medenikin“). Be to, yra žinoma, jog 1402 m. didysis Kryžiuočių ordino komtūras Vilhelmas von Helfenšteinas Medininkus pasiekė žygiuodamas per Vilnių. Šio žygio metu neįstengus paimti sostinės, kryžiuočiai veržėsi toliau į pietus. Pasiekus Medininkus, buvo „sudeginta pilis“ (galėjo būti sudeginti pilies kieme esantys pastatai ir, galbūt, šaulių galerijos dalis). Detmaro, Torūnės analuose, Posilgės kronikoje menamas tik pats Medininkų kraštas. Na, o Bychovco kronikoje Medininkų pilis akcentuojama buvus mūrine.

Pav. Nr. 3. Pietinės ir šiaurinės sienos fragmentas.

Žinoma, kad Medininkai paminėti 1392 m. kryžiuočių žygyje bei 1398 m. pasirašant Salyno sutartį dalyvavo ir Medininkų pilies seniūnas. Taigi nuo to laiko Medininkų pilis jau neretai minima šaltiniuose. 1415 m. Vytautas joje parašė didžiajam magistrui laišką, o viename 1426 m. rašte Medininkus jis vadina savo pilimi („unserem husse Medniki“). Deja, tolimesnis pilies likimas jau ne toks išskirtinis. Medininkų pilis kurį laika būna valdovų rezidencija ar poilsiaviete. Tačiau XV a. pabaigoje ji tampa ne tokia „reikšminga“ vieta, 1514 m. Medininkus valdyti įpareigojamas kunigaikštis Vosylius Žilinskas. 1519 m. ji apgriaunama ir iki pat XX a. naudojama daugiau ar mažiau ūkiniams reikalams. Tiesa, ties Medininkais 1658 m. LDK kariuomenė susikauna su rusų kariniais daliniais ir pasiekia nemenką pergalę. Tačiau kaip minėta, šis istorinis kultūros paminklas jau tegali byloti apie didingą praeitį ir gynybinių funkcijų neatlieka.

Pav. Nr. 4. Išėjimas iš Donžono trečio aukšto ant rytinės sienos.

Pav. Nr. 5. Laiptai.

Pav. Nr. 6. Donžono antras aukštas.

Pav. Nr. 7. Donžono pirmas aukštas.

Tyrinėjimų apžvalga

Sutikime, jog tokia istorinių duomenų bazė nepadeda išspręsti šios problemos. Todėl nebuvo apsiribota tik istorinių šaltinių apie Medininkų pilį nagrinėjimu. Dar XX a. 6-ame dešimtmetyje norą žinoti kuo daugiau apie šio paminklo didingą praeitį, stengėsi įgyvendinti archeologai ir restauratoriai. Tuomet pilis buvo išmatuota, padaryta geodezinė nuotrauka, parengti preliminarūs daliniai restauravimo-konservavimo projektai. Taigi atlikus parengiamuosius darbus bei užsitikrinus finansavimą archeologinius tyrimus pradėjo K. Mekas. Per keletą metų ištirti pietinis, šiaurinis bokštai bei šalia jų esantys vartai ir t. t. XX a. 7-8 dešimtmečiuose ir toliau atliekami konservavimo darbai, tačiau vėliau iki pat 1992 m. tyrimai ar projektų įgyvendinimai nevykdomi. Nuo minėtų metų vėl atnaujinami archeologiniai tyrimai. Juos atlieka archeologai G. Alieliūnas ir A. Merkevičius. Tuomet atidengtas 157 m² plotas (daugiausiai tirtas pietinis bokštas, pilies kiemas). 1993 m. tęsiami archeologiniai tyrimai. Tuomet ištirtas Medininkų pilies donžonas. Metais vėliau vykdytuose tyrimuose daugiausiai tyrinėti du plotai, esantys atitinkamai prie pilies vidinės rytinės sienos ir vidinio kiemo pietrytiniame kampe. Be to, tais pačiais 1994 m. buvo surastas Medininkų pilies rytinės sienos statybos laikotarpio griovys, kuris egzistavo pilies gyvavimo metu. 1998 m. archeologinius tyrinėjimus vykdė archeologas V. Urbanavičius. Pastarojo archeologo dėka pabaigti 1994 m. pradėti tyrimai.

Kol kas dideliais archeologinių radinių kiekiais iš Medininkų pilies pasigirti negalima. Žemiausiuose kultūriniuose sluoksniuose (XIV – XV a.) daugiausiai rasta keramikos šukių. Aptikti keli XIV a. arbaletų strėlių antgaliai, jau minėti tinko fragmentai.

Pav. Nr. 8. Pietiniai aukštutiniai vartai.

Medininkų pilies architektūra, jos specifika

Tikriausiai nereiktų diskutuoti, kad Medininkų pilies vienas svarbiausių akcentų yra didysis šiaurės rytų kampe esantis bokštas, vadinamasis donžonas. Šis penkiaaukštis donžonas turėjo gynybinę (ginti šiaurinius vartus ir tiltą) bei gyvenamąją paskirtį. Pasak J. Meko, bokštas buvo apie 30 m aukščio, 15 m ilgio, 14 m pločio ir dominavo visoje pilies architektūroje. Tiesa, šiuo metu bokštas siekia apie 23 m aukščio. Atliekant 1993 m. archeologinius tyrimus donžono vietoje (ištirtos 1-5 aukštų griuvenos, suvirtusios į bokšto vidų ir užpildžiusios visą 1 ir dalį 2 aukšto; po griuvenomis grindinys bei dar žemiau esantis kultūrinis sluoksnis ir t. t.) įžvelgtas išskirtinis pirmojo aukšto architektūros ir interjero bruožas – trijose sienose (po dvi) esančios 2,2 m aukščio, 2,4-2,8 m pločio ir 0,76-0,8 m gylio nišos (pav. Nr. 1). Tokių nišų viršutinė dalis v. sienoje turi smailiakūrį kontūrą (būdingą gotikai), kitose dviejose sienose – š. ir r. nišas vainikuoja apskritiminio kontūro sąramos (tai sietina su romaninio stiliaus įtaka). Na, o r. sienoje nišų dugne yra po vieną švieslangį – jų sąramos horizontalios, suręstos iš horizontaliai padėtų pailgų akmenų. Pirmieji keturi aukštai buvę perdengti medinėmis perdangomis, o penktasis – plytomis mūrytą nerviūrinį skliautą. Trys viršutiniai aukštai turėjo didelius smailiomis arkomis langus, kurie tik sustiprina nuomonę, kad juose galėjo būti gyvenamos patalpos. Dauguma autorių sutinka, jog pirmieji donžono aukštai turėjo ūkinę paskirtį, kadangi pastarųjų aukštų langeliai buvę siauri. Be to, pirmajame aukšte esančiame grindinyje aptiktas kelių dešimčių centimetrų storio mėšlo sluoksnis.

Pav. Nr. 9. Šiauriniai aukštutiniai vartai.

Labai įdomus radinys – tapybos ant sienos tinko fragmentų likučiai. Archeologinių tyrimų dėka nustatyta, kad figūrinei tapybai vartotos spalvos yra raudona, pilka, ruda, juosva, kurios neabejotinai būdingos XIV a. Pasirodo, jog penktasis aukštas buvo išpuoštas sienine tapyba. Neatmetama galimybė, kad ketvirtasis aukštas taip pat galėjo būti išpuoštas. Analogiškos tapybos yra aptikta ir kitose pilyse.

Taigi iš ketvirto aukšto laiptai vedė į trečiame aukšte buvusią šaulių galeriją. Kaip teigia vienas pirmųjų Medininkų pilies archeologinių tyrinėjimų autorius, visais pasieniais iš kiemo pusės buvo nutiestas medinis tiltas, kuris ir vadinamas šaulių galerija. Iš josios per šaudymo angas buvo galima apšaudyti priešą. Pastarieji pilies fragmentai neišlikę.

Pav. Nr. 10. Pilies donžonas.

Be jokios abejonės, kad prie sienų kartu su šaulių galerijomis būta ir medinių pastatų. 1994 m. atliekant archeologinius tyrimus iškastas plotas Nr. 2, esantis prie pilies vidinės rytinės sienos. Šio ploto ribose 1,45 m. gylyje aptiktas 1×1,2 m. dydžio apdėtas akmenimis židinys. Be to, tame pačiame tyrimo plote aptiktos 5 stulpavietės, kurios nutolusios nuo rytinės vidinės pilies sienos apie 6-6,5 m. Iš šio fakto galime spręsti, jog čia stovėjo pastatas. Tokios pat stulpavietės rastos ir tyrinėtame plote Nr. 1 vidinio kiemo pietrytiniame kampe.

Pasak archeologinių tyrinėjimų 1994 m. autorių, rasti iš viso du židiniai apdėti akmenimis.

 

Pietinis bokštas, skirtingai nei rytų ar vakarų bokštai, pastatytas sienos išorėje ir jo paskirtis buvo ginti ne tik vartus, prie jų buvusį pakeliamą tiltą, bet ir pačią sieną. Mat trijose pirmojo aukšto sienose buvo įrengtos šaudymo angos. Pietinė siena ir bokštas statytas ant tuometinio žemės paviršiaus, neįgilinant pamatų giliau į žemę. Pats bokštas turėjo būti apie 9 m ilgio ir 8,5 m. pločio. Archeologinius tyrinėjimus atlikęs K. Mekas, teigia, kad bokštas turėjęs ne daugiau kaip keturis medinėmis sijomis perdengtus aukštus, kuriuos jungė mediniai laiptai. Šio bokšto statyba sietina su aukštutinių vartų įrengimu. Vartai įrengti pietinėje sienoje 5 m. aukštyje nuo kiemo paviršiaus. Kol kas neaišku, kokios formos turėjo būti vartų anga. Manoma, kad į pilį ar iš jos nebuvo patenkama per pakeliamąjį tiltą. Tam tikslui buvo supiltas nedidelis pylimėlis. Matyt, šieji vartai buvo naudojami retai. Didesnės reikšmės ūkio reikalams jie negalėjo turėti, nebent pilies gynybos metu buvo atliekami iš pilies netikėti išsiveržimai priešo destabilizavimui. Tačiau daugiau tikslesnių duomenų apie pietinės sienos aukštutinius vartus bent jau kol kas nėra.

1963 m. atliekant archeologinius tyrimus aptikti vakarinis bokštas ir greta sienoje esantys vartai. Manoma, kad bokštas stovėjo dviejų aukštų. Jame įrengti vartai, kaip teigia K. Mekas, buvę pakeliamieji. Anot tyrinėtojo, vakarinis bokštas buvo dengtas lentomis ir skeltomis sijomis, kurios, galbūt, dar buvo padengiamos velėna ir tošimi. Šio statinio stogas dengtas skirtingai nei donžono, kadangi pastarojo buvo su čerpėmis.

Kalbant apie rytinius vartus ir bokštą, reikia pasakyti, kad yra išlikusi 2,5 m pločio ir 2,9 m aukščio smailiaarkė žemutinių vartų anga bei dalis bokšto. Tikriausiai bokštas buvo dviejų aukštų. Matyt, antrasis bokšto aukštas turėjo pakeliamuosius vartų mechanizmus. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, jog bokšto pirmas aukštas nebuvo pritaikytas gyventi. Peršasi išvada, jog bokštas galėjo būti pritaikytas sandėliavimui ar kitokioms ūkinėms reikmėms. Beje, kai kurių archeologinių tyrimų autoriai teigia, kad šis bokštas buvo rekonstruotas, kitaip tariant perstatytas. Galimas daiktas, kad tik po pilies pastatymo nuspręsta rekonstruoti kai kurias jos dalis.

Pridurtina, jog sienos turėjo būti vidutiniškai 15 m aukščio ir 1,9 m storio į viršų plonėjant. Deja, viršutinė sienų dalis neišliko. Sienų plytos mūrytos vendiniu arba baltiškuoju būdu. Na, o pamatai įleisti vidutiniškai 0,6 m. Bendras pilies sienų ilgis siekia beveik 570 m. Sienos apjuostos dviem 5-8 m gynybiniais grioviais arba fosomis ir pylimu.

Pav. Nr. 11. Rytinis pilies bokštas-žemutiniai vartai.

Taigi kol kas nei pagal istorinius, nei pagal archeologinius, nei pagal architektūrinius duomenis negalima tvirtai nurodyti tikslią Medininkų pastatymo datą. Tačiau aišku viena, kad ši pilis greičiausiai statyta iki XIV a. vid. Tačiau kaip jau matome iš pateiktos archeologinės, architektūrinės medžiagos, tai lyg būtų pirmasis statybos etapas. Kitaip tariant, nebūtų klaida teigti, jog pilis dar turėjo būti perstatyta Vytauto valdymo metais, XIV a. pab.- XV a. 1 dešimtmečiu. Visa tai lyg patvirtintų tokie faktai, kad vienos iš buvusių donžono pirmajame aukšte nišų viršutinė dalis v. sienoje turi smailiakūrį kontūrą būdingą gotikai, priešingai nei likusiųjų kitų nišų viršutinės dalys, kurios yra romaninio stiliaus. Be to, neabejojama, jog pietinis bokštas turėjo būti pastatytas ir įrengtas vėliau nei pati pilis. Taip manyti leidžia toks faktas, kad pietinio bokšto pirmojo aukšto sienos nėra prijungtos prie pilies pagrindinės pietinės sienos, o tik prišlietos. Bokštas pastatytas sienos išorėje. Taip buvo galima efektyviau gintis. Be to, kai kurių archeologinių tyrimų autoriai teigia, kad rytinis bokštas galėjo būti rekonstruotas. Kitaip tariant perstatytas. Dėl šio teiginio, matyt, reikia sutikti, kadangi yra rekonstruota 2,5 m pločio ir 2,9 m aukščio smailiaarkė žemutinių vartų anga, kuri rodo, jog tai būdinga gotikai.

Pav. Nr. 12. Pietiniai aukštutiniai vartai.

Pav. Nr. 13. Vakarinės sienos fragmentas.

Pilies vizija ir perspektyvos

Be abejo, perdavus Medininkų pilį TIM globon atsiranda malonus rūpestis saugoti kultūros paveldo objektą, pritaikyti jį visuomenės poreikiams. Prisiminkime, jog jau žymiai anksčiau įvairios visuomeninės organizacijos, fondai ar pavieniai žmonės stengėsi parodyti deramą pagalbą ir pagarbą šiam paminklui. Tačiau dėl įvairių priežasčių tai, deja, ne visada pavykdavo. Todėl tęsiant šio kultūros paminklo restauraciją ir konservaciją, įrengiant ekspoziciją, organizuojant įvairius kultūrinius renginius, privalu paversti Medininkų pilį daugelio žmonių puoselėjamu kultūros turizmo centru.

Aišku, be visų minėtų dalykų, privalu būtų tęsti objekto ir jo aplinkos istorinius ir archeologinius tyrimus. Juk kaip žinome, kol kas lieka daug klausimų dėl tikslesnio datavimo. Galbūt nauji duomenys, radiniai padėtų išsamiau tirti pilies statybos raidos ypatumus.

Taigi tęsiant anksčiau iškeltus uždavinius bei sėkmingai vykdant naujas suplanuotas užduotis, nekyla abejonės, kad Medininkų pilis taptų vienu iš labiausiai reprezentuojančiu Lietuvos istoriją paminklu.

Pav. Nr. 14. Tinko, rasto Medininkų pilies donžone, fragmentas. M 2:1.

Pav. Nr. 15. Tinko, rasto Medininkų pilies donžone, fragmentas. M 2:1.

Pav. Nr. 16. Tinko, rasto Medininkų pilies donžone, fragmentas. M 2:1.

Šaltiniai:

http://www.vist.lt/medininkai/istorija/jurginis.html (žiūrėta 2004 03 15).

Abramavičius G. Medininkų pilies archeologinių tyrimų (1994 09 06 – 13 d.) ataskaita. PTCA. Nr. 88.
Aleliūnas G. Medininkų pilies (Vilniaus raj.) archeologinių tyrinėjimų ataskaita 1993 m. T.I ir II. LIIR. F. 1., Nr. 2159, Nr. 2160.
Aleliūnas G. Medininkų pilies (Vilniaus raj.) archeologinių tyrinėjimų ataskaita 1993 m. T. 2. LIIR. F. 1., Nr. 2160.
Aleliūnas G., Merkevičius A. Medininkų pilies (Vilniaus raj.) archeologinių tyrimų 1994 m. ataskaita. LIIR. F. 1., Nr. 2338.
Alieliūnas G., Merkevičius A. Medininkų pilies archeologinių tyrimų ataskaita 1992 m. V., 1992. LIIR. Nr. 2007.
Mekas K. Medininkų pilies 1962 m. archeologinių tyrimų ataskaita. V., 1962. KPCA. F. 5. A. 3. Nr. 74.
Mekas K. Medininkų pilies 1963 m. archeologinių tyrimų ataskaita. V., 1963. KPCA. F. 5. A. 3. Nr. 76.
Mekas M. Medininkų pilies 1963 m. archeologinių tyrimų ataskaita.
Scriptores rerum Prussicarum. Die Geschichtsquellen der Preussichen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft herausggeben von Theodot Hirsch (et al.). Leipzig, 1863. B. II, s. 699.
Scriptores rerum Prussicarum. Die Geschichtsquellen der Preussichen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft herausggeben von Theodot Hirsch (et al.). Leipzig, 1866. B. III. s. 258-259.
Urbanavičius V. Medininkų pilies 1998 metų archeologinių tyrimų ataskaita. V., 1998. LIIR. F. 1. Nr. 3068.

Literatūra:

Abramauskas S. Plytų dydžiai XIV-XV amžių Lietuvos architektūros paminkluose // Valstybinis LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. V., 1959, p. 31-37.
Aleliūnas G., Merkevičius A. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1994 m. // ATL 1994 ir 1995 metais. V., 1996, p. 157-159.
Jurginis J. Medininkų pilis // Lietuvos pilys. V., 1971, p. 169-184.
Lietuvos architektūros istorija nuo seniausių laikų iki XVII a. vid. V., 1988. T. 1, p. 39.
Mekas K. Medininkai // Mokslas ir gyvenimas. 1964. Nr. 11, p. 31.
Абрамаускас С. К вопросу генеза крепостных сооружений типа кастелъ в Литве (на примере замка Медининкай) // Cтроительство и архитектура. Т. III, № 1, В., 1963, c. 73

Sutrumpinimų sąrašas:

ATL - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje
KPCA - Kultūros paveldo centro archyvas
LIIR - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas
PTCA - Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ archyvas
TIM - Trakų istorijos muziejus

Iliustracijų sąrašas:

Pav. Nr. 1. Vakarinės sienos fragmentas. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 2. Šiaurinë siena. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 3. Pietinės ir šiaurinės sienos fragmentas. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 4. Išėjimas iš Donžono trečio aukšto ant rytinės sienos. Nuotrauka iš internetinio puslapio
Pav. Nr. 5. Laiptai. Nuotrauka iš internetinio puslapio
Pav. Nr. 6. Donžono antras aukštas. Nuotrauka iš internetinio puslapio
Pav. Nr. 7. Donžono pirmas aukštas. Nuotrauka iš internetinio puslapio
Pav. Nr. 8. Pietiniai aukštutiniai vartai. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 9. Šiauriniai aukštutiniai vartai. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 10. Pilies donžonas. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 11. Rytinis pilies bokštas-žemutiniai vartai. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 12. Pietiniai aukštutiniai vartai. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 13. Vakarinės sienos fragmentas. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 14. Tinko, rasto Medininkų pilies donžone, fragmentas. M 2:1. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 15. Tinko, rasto Medininkų pilies donžone, fragmentas. M 2:1. Foto - D. Žukausko.
Pav. Nr. 16. Tinko, rasto Medininkų pilies donžone, fragmentas. M 2:1. Foto - D. Žukausko.