Gediminas Gendrėnas

Egidijus Ožalas

VILNIUS 2002 - 2003

KARALIAUS MINDAUGO TILTO ATRAMOS ŽVALGOMIEJI ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI

Įvadas

Tai dalis, kuri skiriama žvalgomiesiems archeologiniams tyrimams ties statomu Karaliaus Mindaugo tiltu. Čia, Karaliaus Mindaugo tilto atramų statybos vietoje, abiejuose Neries krantuose, apie 2 ha plote, buvo žvalgytas kultūrinis sluoksnis, stebėti mechanizuoti žemės darbai. Archeologijos tyrinėjimo darbai pradėti 02/03/20 – baigti – 02/04/02. Žemės darbai stebėti iki 2003 m. gegužės mėnesio.

2002 m. kovo mėnesį UAB "Tilsta" dešiniajame ir kairiajame Neries krantuose, būsimo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje, pradėjo mechanizuotus žemės darbus. Šie darbai nebuvo suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Žemės darbai buvo sustabdyti. Kultūros vertybių departamento nurodymu, būsimojo Karaliaus Mindaugo tilto statybos vietoje turėjo būti atlikti archeologijos tyrinėjimai.

Leidimas archeologiniams tyrinėjimams nr. 4 išduotas 2002.03.19 Lietuvos pilių centro "Lietuvos pilys" archeologui Egidijui Ožalui. Pamatų duobės statomo tilto atramoms galėjo būti mechanizuotai kasamos tik atlikus išankstinius žvalgomuosius archeologijos tyrinėjimus bei esant archeologijos požiūriu menkaverčiam kultūriniam sluoksniui.

Archeologinius tyrinėjimus dešiniajame Neries krante buvo pavesta atlikti Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" archeologui dr. Gintautui Rackevičiui ir laborantui Povilui Blaževičiui, kiek vėliau – Pilių tyrimo centro archeologui Gediminui Gendrėnui. Kairiajame Neries krante archeologinius tyrinėjimus pradėjo Pilių tyrimo centro archeologų grupė, vėliau darbus tęsė archeologas Gediminas Gendrėnas.

Sukaupta istorinių, archeologinių, geologinių tyrimų bei ikonografinė medžiaga rodė, kad dabartiniai Neries šlaitai ties statomu Karaliaus Mindaugo tiltu suformuoti XIX – XX a.

Tai ir patvirtino ir žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai tilto statybos metu. Neries šlaituose žvalgyti iki 5,7 m storio XIX – XX a. supiltų žemių sluoksniai.

Kairiajame Neries krante, ties Žygimantų – Arsenalo – T. Vrublevskio gatvių sankryža aptikta II – Pasaulinio karo tarybinių karių kapavietė. Čia atkasti ir Antakalnio Karių kapinėse perlaidoti penkių karių palaikai.

XIX – XX a. supiltose žemėse rasta įvairaus laikotarpio keramikos, metalo ir stiklo dirbinių bei fragmentų. Supiltose žemėse vyravo XIX a. vidurio – XX a. pirmos pusės dirbiniai. Tarp retesnių radinių paminėtinas dešiniajame Neries krante, upės suplautame smėlyje, aptiktas akmeninis plaktukas.

Trumpa Neries pakrančių ties statomu Karaliaus Mindaugo tiltu istorinė apybraiža,
ankstesnių geologinių, archeologinių tyrimų medžiaga bei ikonografijos apžvalga

Neries upė ir Vilniaus miesto istorija yra neatskiriami. Nerimi ėjo prekybos keliai, miestas naudojosi upe savo kasdieniniame gyvenime; gamta ir žmonės palaipsniui keitė jos vagą bei pakrantes.

Šiuo metu Neries pakrantėse įrengtos gelžbetoninės krantinės. Ties statomu Karaliaus Mindaugo tiltu sutvirtinti upės šlaitai kairiajame krante yra 5,2 – 5,5 m aukščio, dešiniajame – 6,5 - 6,9 m aukščio.

Kairioji Neries pakrantė ties dabar statomu Karaliaus Mindaugo tiltu yra Vilniaus Žemutinės pilies prieigose, užpiltų Vilnios ir Vingrio (Kačergos) upių vagų žemupyje. Geologo A. Pečkaičio istorinio reljefo rekonstrukcijos duomenimis, Vilnios senvagė nuo statomo tilto atramoms iškastos pamatų duobės į rytus nutolusi per 40 – 50 m. Neries kairiojo kranto linija turėjusi būti maždaug per 20 - 22 m piečiau dabartinės Neries krantinės. Tai, kad Neries kairysis krantas ankstyvuoju Vilniaus miesto istorijos laikotarpiu buvęs ženkliai piečiau dabartinės kranto linijos, patvirtina ir ankstesni archeologiniai tyrinėjimai. XIII pab.–XIV a., kuomet, kaip manoma, buvo sumūryta Vilniaus pilies mūrinė gynybinė siena, dabartinės Arsenalo gatvės vietoje driekėsi Neries vaga. Anuomet upės vandenys vandeningesniu laikotarpiu skalavo gynybinės sienos mūrus. Neries šlaitai palei gynybinę sieną buvo tvirtinami akmenimis, o XV – XVI a., smarkiai plečiantis statyboms Žemutinėje pilyje, Neries krantinė buvo formuota pilant statybų žemes, tvirtinant šlaitus medžių šakomis, mediniais poliais. Upės vaga buvo stumiama nuo gynybinės sienos mūrų į šiaurę. Palei gynybinę sieną suformuota krantine XV a. pab. – XVI a. nusidriekia kelias, dabartinės Arsenalo gatvės prototipas. Vėlesniais šimtmečiais upės šlaitas buvo vis toliau stumiamas į šiaurę. 1737 m. Fiurstenhofo (pav.1) ir vėlesniuose planuose (žr. pav. 2 – Vilniaus miesto plano fragmentą, pav. 2a - 1799 m. planą, pav. 3 – 1808 m. plano ištrauka) jau matome tarp gynybinės sienos ir Neries upės stovinčius pastatus.

 
Pav. 1. 1737 m. Fiurstenhofo Vilniaus miesto plano ištrauka.
 
Pav. 2. 1799 m. Vilniaus miesto plano fragmentas
Pav. 2a. 1799 m. planas

Jie statyti kelio šiaurinėje pusėje, ties Neries šlaitu. Neries kairiajame šlaite stovinčius mūrinius pastatus XVIII a. pab. nupiešė Pranciškus Smuglevičius (pav. 4) bei Jonas Rustemas. Neries pakrantės, keičiantis gamtinėms sąlygoms, bei miestelėnams tvirtinant nuolat paplaunamus pakrantės šlaitus ar valant upės vagą, ženkliai kito (plg. planus pav. 1, 2, 2a ir pav. 3).

Pav. 4. P. Smuglevičius. Vilniaus pilys iš šiaurės pusės. 1785 m. Sepija

Pastatai, matomi planuose ir Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėje, priklausė 499 – 502 posesijoms , kurias XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pradžioje iš rytų ribojo Vilnios, o iš vakarų – Kačergos (Vingrių) upelis. 1996 m. ties 501 – 502 posesijoms priskirtinų pastatų mūrų fragmentų atlikti archeologiniai tyrimai patvirtino prielaidas, kad pastarieji pastatai stovėjo ant supilto bei upės suplauto 2,8 m storio žemės sluoksnio. Šioje žemėje rasta XVI – XVII a. dirbinių.

Tuo tarpu kairiajame Vilnelės senvagės deltos krante, priešais Valdovų pilį, XV a. pab. – XVII a. plytėjo didelė LDK didikų Radvilų valda.

Jei apie 1545 m. sudarytame ir 1581 m. išleistame G. Brauno ir F. Hogenbergo Vilniaus miesto plane, spėjamoje Radvilų valdos vietoje, gana retai užstatytame kvartale, pavaizduota tik keletas schematiškų pastatėlių, o valdos vakarinėje dalyje, galimas dalykas, Marijos Snieginės bažnyčios bei karmelitų vienuolyno pastatų kontūrai (pav.5), tai jau Radvilų dvaro grafiko Tomo Makovskio panoramos kairiajame apatiniame kampe, matome nupieštą sutvirtintą Neries krantinę, Radvilų dvaro centrinių rūmų su bokštu siluetą, bei dar kelis mūrinius (?) pastatus, juos supusio sodo medžius, kiek atokiau - Šv. Jurgio bažnyčią (pav.6).

 
Pav. 5 – 6. Georgo Brauno ir Franco Hogenbergo Vilniaus miesto plano ir T. Makovskio panoramos fragmentai

XVIII a. – XIX a. pradžioje ties dabartine Žygimantų gatve stovėję pastatai matomi ir XVIII a. Fiurstenhofo plane (pav. 1), 1808 m. (pav. 3), bei vėlesniuose XIX a. pradžios planuose ir piešiniuose (pav.4,8-9).

Neryje, ties dabar statomu Karaliaus Mindaugo tiltu, plytėjo ir viena iš miesto teritorijoje buvusių salų, ji vadinta Gulbių sala. Sala, kaip pusiasalis žymima 1648 m. LDK karo inžinieriaus ir kartografo Frydricho Getkanto Vilniaus gynybinių įtvirtinimų plane (pav.7), bei XVIII – XIX a. planuose ir piešiniuose (pav. 8-9). Spėjama, kad sala išnykusi savaime: apie 1927 m. buvo likusi tik smėlio juosta ir XX a. planuose ji nebepažymėta.

Pav. 7. 1648 m. Frydricho Getkanto Vilniaus gynybinių įtvirtinimų planas ir jo ištrauka. Vilnelės senvagės deltoje nubraižytas pusiasalis, statinys įlankėlėje – prieplauka (?). Jonas Jurkštas mano, kad čia pažymėta Gulbių sala. Beje, Vilnelės vaga gana toli nutolusi nuo vakarinės gynybinės sienos. Ties Vilnelės delta, rytiniame krante nubraižyta kalvelė (?).

Pirminis Neries pakrantės reljefas ties Žygimantų gatve per paskutinius du šimtus metų pakito. Tai matyti iš geologinių tyrimų medžiagos. Vakarinės Vilnelės senvagės pakrantės šlaitai, suskaidyti nūnai užpiltų upelių išgraužų , kilo vakarų kryptimi. Ties dabartine Žygimantų gatvės sandūra su Radvilų gatve bei vakarinėje dabartinės Žygimantų gatvės dalyje ties Neries vaga jau driekėsi kalvų, stačiais šlaitais ir skardžiais virtinė. Tai matyti ir XIX šimtmečio pirmos pusės piešiniuose (pav.8-9).

Pav. 8. 1823 m. T. Bičkausko litografija ir jo fragmentas.

Tuo tarpu ties dabartine Mokslų akademijos biblioteka, arčiau buvusios Vilnelės senvagės, šlaitas buvo gerokai nuolaidesnis. XVIII a. Smuglevičiaus piešinyje matomi upelio vakarinėje pusėje stovėję apgriuvę pastatai, neaukšti Neries šlaitai (pav.4).
Kiek aukštesni, bet gana nuolaidūs šlaitai nupiešti 1831 m. piešinyje (pav.9).

Pav. 9. K. Račinskas 1831 m. litografija

Apie dešiniojo Neries kranto kontūrus iki XVIII a. pradžios duomenų nepavyko aptikti. Tiesa, dešinysis Neries krantas pavaizduotas XVI a. G. Brauno ir F. Hogenbergo Vilniaus miesto plane (pav.5). Didesnė dalis istorikų teigia, kad plane pavaizduota Žvejų priemiesčio dalis su tuo metu buvusiu vienaaukščiu mediniu užstatymu, bažnyčia (pav.5). Istorikas Jonas Jurkštas mano, kad XVII a. pab., kairiajame Neries krante dirbtinai supilus pusiasalį, ant kurio pastatyti Sluškų rūmai, turėjo deformuotis priešingas, dešinysis Neries krantas, tačiau šių pakitimų didį dabar sunku įvertinti.

XVIII a. pirmoje pusėje Fiurstenhofo (pav.1), bei XVIII a. pab. planuose kiek į rytus nuo dabar statomo tilto dešiniojo kranto atramų matome pakrante išsirikiavusius pastatus, o ties dabartine Rinktinės gatve jau pažymėtą gatvę ar kelią paneriu vedusį nuo Šnipiškių Pirmonto link Žvejų.

Kairiosios Neries krantinių tvarkymo darbai suintensyvėjo XIX pirmoje pusėje.

1817 m. buvo aukštinamas Neries kairysis krantas, o 1821 m. čia nutiesta medžiais apsodinta alėja. Buvo tvarkomos Ceikhauzo bei Arsenalo gatvės, jas taipogi apsodinant medžiais.

Pav. 10. Kairiojo Neries kranto piešinys. Nežinomas autorius. XIX a. trečiasis dešimtmetis (?)

Dar vienas iš ankstyvesnių Neries kairiosios pakrantės piešinių - tai nežinomo piešėjo darbas datuotinas XIX a. trečiu dešimtmečiu. Jame matoma nuo dešiniojo Neries kranto piešta Vilniaus panorama. Piešinio pirmajame plane matoma kairioji Neries pakrantė priešais antrajame plane vaizduojamus pilies kalną, buv. Žemutinės sienos pastatus, Katedrą, bei Šv. Kotrynos bažnyčią. Pirmajame plane, piešinio kairėje, krantinėje, įrengta perkėla, kiek į vakarus - įtekančio į Nerį Vingrio (Kačergos) upelio žiotys. Dar labiau į vakarus, dešinėje piešinio pusėje - neaukšti, nuolaidūs Neries šlaitai. Pastatų, stovėjusių buv. gynybinės sienos šiaurinėje pusėje ir pieštų bei braižytų dar XVIII a. pab. ir XIX a. pradžioje, jau nebėra (pav.10). Paminėtina ir to paties laikotarpio J. Oziemblausko litografija (pav. 11).

Pav. 11. J. Oziemblauskas. Kairioji Neries pakrantė. Prieš 1831 m.

Nuo 1831.05.02 per penkis mėnesius pilių teritorijoje bei Neries pakrantėse įrengta antros kategorijos Rusijos imperijos tvirtovė (pav.12). Šie darbai smarkiai pakeitė susiformavusią urbanistinę aplinką. Buvo panaikinta senoji Arsenalo gatvė, ėjusi nuo Katedros palei Naująjį arsenalą (dab. Nacionalinis muziejus iš fasadinės pusės) ir buv. Žemutinės pilies gynybinės sienos griuvėsius link tilto per Vilnią, įsukdama į Antakalnį vedusią alėją. Vietoj jos buvo nutiesta nauja gatvė. Ji prasidėjo nuo dabartinės Tilto gatvės galo ir, eidama dab. T. Vrublevskio gatvės trasa, tęsėsi iki Vilnios upės. Tik tuo metu ji buvo daug siauresnė už dabartinę gatvę. Tuo metu Kačergos upelis ties Katedros varpine buvo nukreiptas į pro čia ėjusį kanalizacijos kanalą. Kačergos vaga nuo čia buvo užversta griaunamų namų laužu bei žvyru ir smėliu, kurį gabeno iš žemiau Vilnios žiočių buvusios salos. Medžiai augę apie pilies kalną, o taip pat didžioji jų dalis alėjoje palei Neries krantą buvo iškirsti.

Pav. 12. 1831 m. įrengtos Rusijos imperijos tvirtovės plano fragmentas. Braižyta 1842.

Dalis tvirtovės buvo įrengta ir dešiniajame Neries krante. Tvirtovės pylimas buvo supiltas kiek į rytus nuo dabar statomo tilto atramų, aukštesnėje Neries šlaito pusėje (žr. 1865 m. J. Marševskio piešinio fragmentą, pav. 13).

1832 m. rugpjūčio mėnesį pradėtas statyti naujas tiltas per Vilnelę truputį žemiau senojo Arsenalo tilto, kurio statyba buvo baigta sekančių metų pavasarį. Manoma, kad tuo metu Neries kairysis krantas supylimais buvo nustumtas dar labiau į šiaurę. Archeologinės priežiūros, vykdytos kasant lietaus kanalizacijos trasą, buvo nustatyta, kad XIX a.tvirtovės statybos bei vėlesnių aplinkos tvarkymo darbų metu žemės paviršius palei pietinį dabartinės Arsenalo gatvės pakraštį buvo pakeltas 1,5 – 1,7 m.

1834 m. nuo Antakalnio iki Žaliojo tilto buvo suprojektuotas 12 sieksnių pločio bulvaras, bemaž, dabartinių Žygimantų – Arsenalo gatvių vietoje. Tačiau jis tepradėtas tiesti tik 1845 m. Tai turėjo būti bulvaras, sujungiantis Žaliąjį tiltą su Antakalnio priemiesčiu. Tačiau bulvaro nuo Antakalnio gatvės iki Žaliojo tilto projektavimas ir tiesimas užsitęsė. Tai daryti trukdė įvairiems asmenims priklausantys žemės sklypai palei Neries upę. Bulvaras buvo pradėtas tiesti tik 1845 metais. Tiesiant bulvarą turėjo būti suniveliuoti ir išlyginti Neries pakrantės šlaitai.

1845 m. pavasarį ir vasarą smarkiai patvino Neries upė. 1846 m. pavasarį potvynis paplovė Neries šlaitus, apardė ir tvirtovės įtvirtinimus. Tais pačiais metais suardytus pylimus pradėta tvarkyti, o upės šlaitus bei gatvę ties Nerimi aukštinti.

Neries bei Vilnios potvyniai nuolat kėlė miesto valdžiai rūpesčių. 1849 m. Neries ir Vilnios potvyniai vėl apardė rytiniame gatvės gale per Vilnią į Antakalnį buvusį medinį tiltą.

Pav. 13. Kairioji Neries krantinė ties dabartine Arsenalo gatve. Apie 1861 m. nuo dešiniojo Neries kranto krantinę nupiešė J. Marševskis. Paveikslo fragmente matomas tiltas per tvirtovės griovį – Kačergos upelio žiotis nutiestą medinį tiltą. Kiek į vakarus sutvirtinta mediniais poliais krantinę, maudykles. Dešiniajame Neries krante, nuo tvirtovės pylimo į vakarus, link dabar statomo tilto atramų, matomas nuolaidus šlaitas, dabar užpiltas žemėmis. Prieš Karaliaus Mindaugo tilto statybą padarytuose gręžiniuose buvo fiksuotas iki 6,5 – 7,5 m storio supiltų žemių sluoksnis.

XIX a. viduryje dabartinė Arsenalo gatvė, nutiesus krantine Naująjį bulvarą - dabartinę Žygimatų gatvę, dažnai vadinta Senuoju bulvaru.

Nuo XIX a. vidurio jau beveik pastoviai kasmet būdavo šiek tiek tvarkomas kairysis Neries krantas tarp Vilnios ir Žaliojo tilto. Krantus paprastai tvirtindavo fašina, kartais grįsdavo lauko akmenimis. Yra išlikę dabartinės Neries krantinės, tarp Antakalnio gatvės ir Žaliojo tilto, 1861m. tvirtinimo brėžiniai.

Informatyvi ir 1865 m. I. Tutnevo chromolitogrija (pav.14). Dailininkas Neries pakrantes vasarą stebėjo iš šiaurės vakarų pusės nuo dešiniojo Neries kranto kalvų. Gerai matomas Neries vingis ties dabar pradedamo statyti Karaliaus Mindaugo tilto vieta.

Pav. 14. I. Trutnevas. 1865 m. Neries pakrantės.

Dešiniajame upės krante matoma plati, nusekusios upės smėlinga pakrantė. Atokiau nuo kranto, ant palaipsniui aukštėjančios pakrantės terasos, ir, atrodo kiek tolėliau nuo dabar statomo tilto, matomas mūrinis, medžiais apaugęs pastatas.

Kairiajame Neries krante, ties dabar statomu tiltu, upės tėkmė įsiremia į jau pertvarkytus ir suformuotus Neries pakrantės šlaitus. Čia Neris kiek pasisuka į šiaurės vakarus. Ties dabar kasamų tilto atramų pamatų duobe, 1865 m. piešinyje matomi du platūs privažiavimai prie upės. Šalia, upės vagoje, stovi medinis pastatėlis. Pastatėlis primena ano meto maudykles, statytas Neries pakrantėje.

Tai, kad šioje vietoje galėjusi būti miesto maudyklė, rodytų ir 1871 m. datuojamos, B. Rusecko akvarelė. Neries vingyje, dešiniajame Neries krante matomi net keli maudyklių pastatus primenančių namelių kontūrai.

Dar viena reikšminga istoriografinės medžiagos rūšis – tai nuo XIX a. antros pusės išlikę fotonuotraukos.

Prieš 1870 metus darytoje fotonuotraukoje matome Neries kairiojo kranto krantinę, bei dabar statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietą. Krantinė nuo Kačergos upelio deltos į vakarus jau grįsta akmenimis. Ties statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramomis – platus privažiavimas prie vagos. Neries šlaitas pilnai nesuformuotas, be to pastebimai žemesnis nei vėlesnėje nuotraukoje. Kairiojo upės kranto šlaitas atrodo žemesniu ir, matyt, dėl aukštesnio upės vandens lygio. Fotografuota ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. (pav.15)

Pav. 15 . Juozapas Čechavičius (Jozef Czechowicz; 1819 – 1888). Kairysis Neries krantas. Fotografuota nuo dešiniojo Neries kranto prieš 1870 m.

Tarp aptiktų ankstyviausių Neries pakrančių fotonuotraukų informatyvi ir kita, jau XIX a. devintojo dešimtmečio viduryje Juozo Čechavičiaus daryta nuotrauka: "Neris ties pilies kalnu" (pav. 16). Nuotraukoje matoma dabartinė Karaliaus Mindaugo tilto statybos vieta apie 1885 - 1888 m. Nuotraukoje vaizdas iš Vakarų pusės. Fotografuota vasara nuo dešiniojo Neries kranto. Smarkiai nusekusia Nerimi plukdomi sieliai. Kairėje Neries pusėje jau stovi Tiškevičių, dab. Mokslų akademijos bibliotekos, rūmai.

 
Pav. 16. Juozapas Čechavičius (Jozef Czechowicz; 1819 – 1888). Neries pakrantės. Nuotraukos fragmente kairysis Neries krantas. Fotografuota XIX a. 9 dešimtmetyje.
 
Neries pietiniame krante, ties dab. Mokslų akademijos bibliotekos rūmais, matomas upės vingis. Viduvasaryje nusekusi Neris savo tėkme įsirėžia į aukštesnį kairįjį Neries krantą ir kiek pasisuka į ŠV. Lyginant su šių dienų Neries krantine, Neries vaga gana giliai įsirėžusi į krantą. J. Čechavičiaus nuotraukoje atstumą nuo Neries krantinės iki dabartinių Mokslų akademijos bibliotekos rūmų vizualiai sunku išmatuoti, tačiau akivaizdu, kad Neries krantas šiuo metu yra patiesintas, o Neries krantinė ženkliai paslinkta į šiaurę. Dabar kasamos pamatų duobės vietoje, šalia tuometinės upės vagos, įrengta aikštelė. Nuo gatvės į aikštelę iš Rytų ir Vakarų Neries šlaitu įrengti platūs privažiavimai. Smėlio aikštelėje matomi poilsiaujantys ir upėje besimaudantys miestelėnai. Palei Nerį jau suformuotas nuolaidus šlaitas, o ties upės vagą įrengta medinė krantinė. Upe kiek aukščiau, kur ir šiuo metu švartuojasi Nerimi plaukiojantis garlaivis, įrengta valčių prieplauka. Matyt, čia buvusi ir viena iš miesto perkėlų (pav. 17).

Pav. 17. Kairioji Neries pakrantė ties dabar statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramomis. “Vilijos” garlaivis Neryje XIX a. pab.

Perkėla šioje pakrantės dalyje pavaizduota ir XIX a. trečiojo dešimtmečio piešinyje (žr. aukščiau, pav.10)

Tuo tarpu dešinysis Neries krantas visai nusekęs, plyti smėlingas pakrantės ruožas (pav.16). Dešinysis krantas nuolaidus. Matyt, todėl čia suplukdyti sieliai, kurie arkliais tempiami į krantą. Šlaitas nežymiai kyla šiaurės kryptimi. Toliau nuo upės vagos, smėlingoje pakrantėje, miestelėnų sklypų pakraščiais pastatytos sodybų tvoros. Akivaizdu, kad dabartiniai aukšti dešiniojo Neries kranto šlaitai čia suformuoti jau vėlesniu laikotarpiu.

Matyt, tais pačiais metais ši Neries pakrantės dalis fotografuota ir Stanislavo Filerio. Tiesa, fotografuota nuo Žaliojo tilto, todėl mus dominanti pakrantės dalis kiek mažiau detalizuota (pav. 18).

 
 
Pav. 18. Stanislovas Fileris (Stanislaw Fleury, 1858 - 1915). Vaizdas į Neries pakrantes nuo Žaliojo tilto.
 
 
Dar vienoje nuotraukoje, fotografuotoje nuo Šnipiškių, matome gerokai gyliau nei mūsų dienomis į kairįjį krantą įsirėžusį Neries vingį, jau minėtą privažiavimą prie upės, pastoliuose stovintį dab. Mokslų akademijos bibliotekos rūmų pastatą (pav. 19).

Pav. 19. Juozapas Čechavičius (Jozef Czechowicz; 1819 – 1888). Neries kairioji pakrantė nuo Šnipiškių. Nuotrauka ir jos fragmentas prieš 1885 m.

Dešiniojo Neries krantinę gerai matome XX a. pradžios atvirlaiškyje. Palei dabar statomo Karaliaus Mindaugo tilto vakarinį kraštą jau pastatyta Vilniaus šiluminė elektrinė. Matome, kad tuo metu performuojami Neries šlaitai. Dar visai neseniai paaukštintas ir Neries šlaitas ties tuometiniu elektrinės pastatu bei dabar statomu tiltu. Tačiau dar paliktas privažiavimas prie Neries į rytus nuo elektrinės pastato (pav.20).

Pav. 20. XX a. pradžios atvirlaiškis. Nuo Gedimino kalno fotografuotos Neries pakrantės. Atvirlaiškio detalėje matome tvarkomą dešniakrantę pakrantę. Ką tik pastatytas šiluminės elektrinės pastatas. Šalia pastato supiltas šlaitas. Ties dabar statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramomis šlaitas dar nesuformuotas, pakrantė nuolaidi.

Kairiojo kranto krantinę ties dabar statomo tilto atramomis matome dar kitame XX a. pradžios atvirlaiškiuose. Neries šlaitai išgrįsti akmenimis (pav. 21), šalia, nuo XIX a. pradžios įrengtu privažiavimu, prie upės vagos kinkomais vežimais suvažiavę miestelėnai. Privažiavimas gana platus (pav. 21, 22).

Pav. 21. Kairysis Neries krantas XX a. pradžioje. Statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje, šlaite, matomas privažiavimas prie upės. Fotografuota nuo dešiniojo Neries kranto

Pav. 22. Kairysis Neries krantas XX a. pradžioje. Statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje, šlaite, matomas privažiavimas prie upės. Fotografuota iš Vakarų.

Pav. 23. Kairysis Neries krantas XX a. pradžioje. Statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje matomas nuolaidus privažiavimas prie Neries.

Krantinių aukštinimo ir tvirtinimo darbai vyko ir vėlesniais metais. Patvinę Neries vandenys tebekėlė miestui didelių rūpesčių. 1931 m. pavasarį didelis Neries potvynis smarkiai apardė krantinę (pav.24). Krantinė vėl buvo supilta, tačiau liko nesutvarkyta.

Pav. 24. 1931 m. potvynio apsemti Neries krantai ties dabar statomu tiltu

Neries krantinę smarkiai ardė ir šeštojo dešimtmečio Neries potvyniai, ypač 1951 m. potvynis.

Septintojo dešimtmečio Neries dešiniojo kranto krantinė matoma ir priešais dabartinį plaukimo baseiną: Neries šlaitai dar labai arti neseniai pastatyto plaukymo baseino pastato, ties dabar statomo tilto atramomis tebėra gili Neries išgrauža (pav. 25).

Pav. 25. Dešiniojo Neries kranto šlaitai ties plaukymo baseinu septintajame dešimtmetyje

Reikšmingi Neries pakrančių tvirtinimo darbai vyko aštuntame ir devintame XX a. dešimtmečiais, kuomet buvo įrengtos betonu sutvirtintos nūdienos Neries krantinės. Tačiau šių darbų analizė ir krantinių kaita nuosekliau nebenagrinėtina. Sukaupta istorinių, archeologinių, geologinių tyrimų bei ikonografinė medžiaga rodė, kad Neries šlaitai ties statomu Karaliaus Mindaugo tiltu suformuoti XIX – XX a.

Tai ir patvirtino ir žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai tilto statybos metu.

Literatūros sąrašas:

A. Pečkaitis. Vrublevskio gatvės rekonstrukcija Vilniuje. Inžinerinė geologija (Archeologinių tyrinėjimų dalyje). Pilių tyrimų centras “Lietuvos pilys”, V., 2002. 07-08.
A. Racevičienė. Vilniaus m. 19 pabaigos urbanistinės ribos. V., 1994, AB “PRI” autorinių darbų saugykla., F 5 6650.
D. Širvinskienė. Teritorijos Vilniuje apie Sporto rūmus paminklotvarkos sąlygos. V., 1994, Miesto plėtros departamento Kultūros vertybių skyriaus archyvas, reg. Nr. 419.
F. Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980.
I. Kliobavičiūtė, V. Grabusovas. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sklypo Rinktinės g. nr. 1 paminklotvarkos sąlygos. V., 1997. Miesto plėtros departamento archyvas, reg. Nr. 1646.
J. Jurevičienė, G. Gajauskaitė. Dešinysis Neries krantas Vilniuje, paminklosauginiai tyrimai., V., 1992. Vilniaus apskrities archyvas, F 2 101 – 198.
Jonas Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys. Istorinė apybraiža. V, 1990.
Jonas Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys. V., 1990 m.
Juozapas Čechavičius. Pilies kalnas nuo dešiniojo Neries kranto. Apie 1870 m. LVIA UIA 1135-23-505.
Juozapas Čechavičius. Vilniaus pilies vaizdas nuo Šnipiškių (fragmentas), VUB F 82-917.
Juozas Čechavičius (Josef Czechowicz, 1819 - 1898). Neris ties Pilies kalnu. LNM ATV 11526.- Vilniaus pilis senose fotografijose. Iš ser.: Lietuva. Praeities vaizdai/Lithuania.Views from the past. V., 1995.
K. Katalynas, O. Vaitkevičienė. Paminklotvarkos sąlygos. Žvejų ir Rinktinės gatvių sankryžos rekonstrukcija (ties projektuojamu tiltu per Nerį). Vietinės reikšmės paminklo UV – 69 apsauginė zona “A”., V., 2001.
Lietuvos TSR Istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T.I, Vilnius, 1988.
N. Kitkauskas. Vilniaus pilys.V., 1989.
R. Dičiuvienė. Dešiniojo Neries kranto (atkarpoje tarp Žirmūnų – Antakalnio tilto ir pedagoginio instituto, Šeimyniškių ir Ukmergės gatvių) ir teritorijos tarp Ukmergės, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių parengiamieji istoriniai tyrimai. Bendra ikonografinė medžiaga ir trumpa istorinė apžvalga. V., 1991, Vilniaus apskrities archyvas, F 5 6124.
S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai tyrimai. T 1. Gedimino aikštės Vilniuje istorija. PRPI, V., 1988.
S. Sarcevičius, E. Telksnienė. Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos tyrimai. – Baltų archeologija, 1996, Nr. 1(8).
S. Sarcevičius. Vilnius ’94. Arsenalo 3. Lietaus kanalizacijos archeologinės priežiūros ataskaita. V., 1995.
Stanislovas Fileris (Stanislaw Fleury, 1858 - 1915). Vaizdas į pilį nuo Žaliojo tilto. LNM ATV 2075.
Tiškevičius Konstantinas. Neris ir jos krantai. V., 1992.
V. Drėma. Dingęs Vilnius. V,1991.
Vilhelm Zacharčik. “Pilies kalnas nuo Žvejų priemiesčio”. Fotografuota apie 1866 m. – Margarita Matulytė. Vilniaus fotografija 1858 – 1915. V., 2001.
Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų. V., 1972.

ŽVALGOMIEJI ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI

Dešinysis Neries krantas

Dešiniajame Neries krante Karaliaus Mindaugo tilto atramoms pamatų duobė kasta priešais Rinktinės - Olimpiečių - Žvejų gatvių sandūrą.

Dešinysis Neries šlaitas yra apie 15 m ilgio ir beveik 6 m aukščio.

Tilto atramoms kasama pamatų duobė buvo apie 50 m ilgio (R — V) ir 25 m pločio (P — Š). Pamatų duobės pietinis kraštas rėmėsi į 11,5 m pločio betoninę Neries krantinę; duobės šiaurinis kraštas nuo Neries dešiniojo kranto krantinės pietinio pakraščio į šiaurę nutolęs per 33 m ir apie 25 m į pietus nuo Olimpiečių gatvės šiaurinėje pusėje stovinčio baseino pietinio fasado.

Žemės paviršius ties būsimos pamatų duobės šiauriniu pakraščiu buvo Ha 93.90 - 93.33 m (R—V); betoninė Neries krantinė - Ha 87.75 m; Neries vandens lygis – Ha 86.62 m (2002 05 06).

Dar neturėdama su KVAD suderinto leidimo žemės darbams, UAB "Tilsta" 2002 m. kovo mėnesio pradžioje jau buvo išardžiusi betonines plokštes, kuriomis išklotas Neries dešiniojo kranto šlaitas. Pietiniu šlaito pakraščiu mechanizuotai nukasė iki 2 m storio viršutinę kultūrino sluoksnio dalį.

Pirmasis etapas

Archeologijos tyrinėjimų programoje nurodyta, kad pamatų duobė statomo tilto atramoms mechanizuotai galėjo būti kasama tik atlikus išankstinius žvalgomuosius archeologijos tyrinėjimus bei esant archeologijos požiūriu menkaverčiam kultūriniam sluoksniui.

Atsižvelgus į archeologijos tyrinėjimų programos reikalavimus, būsimos pamatų duobės šiaurinėje dalyje, kuri dar nebuvo kasta mechanizuotai, iškasti žvalgomojo pobūdžio šurfai: šurfai Nr. 1 ir nr. 2.

Archeologiniai žvalgomieji šurfai nr. 1 ir nr. 2 kasti palei būsimos pamatų duobės kontūrus, iki 1,5 m gylio. Supiltų žemių ir statybinių atliekų sluoksniuose aptikti XX a. antros pusės dirbiniai. Žemės piltos formuojant dešiniojo kranto Neries šlaitą, tiesiant inžinerines komunikacijas.

Neaptikus vertingo kultūrinio sluoksnio, leista ir likusioje pamatų duobės šiaurinėje dalyje iki Ha 92.00 m mechanizuotai nukasti viršutinę Neries šlaito dalį. Mechanizuoti žemės darbai buvo stebimi archeologo.

Iki Ha 92.00 m mechanizuotai nukasus Neries šlaito dalį, vėl buvo iškasti iki 1,5 m gylio žvalgomieji šurfai (šurfai Nr. 3 ir nr. 4). Šiuose šurfuose aptikta XIX - XX a. pirmąja puse datuotina statybinė keramika, baltai glazūruotų koklių fragmentų, butelių ir langų stiklo duženų, porceliano indų šukių, vielos gabalų, fabrikinių vinių, emaliuotų metalinių indų.

Įsitikinus, kad supiltame Neries šlaite iki pat Ha 90.00 m tęsėsi XX a. datuotini supiltiniai sluoksniai, leista juos nukasti mechanizuotai. Mechanizuoti žemės darbai stebėti archeologo.

Visu kasamos pamatų duobės perimetru pasiektas Ha 90.00 m paviršius.

Palei pamatų duobės šiaurinį ir šiaurės rytinį kraštus Ha 93.50 - 90.00 m nuvalytas kultūrinio sluoksnio pjūvis A - A. Nufotografuotas duobės šiaurinės sienelės kultūrinio sluoksnio pjūvis. Fotografuota išklotinės metodu, pjūviai A - A ir B - B.

Visoje kultūrinio sluoksnio išklotinėje stebėti XX a. supiltų žemių pjūviai.

Antrasis etapas

Nuo Ha 90.00 m, palei būsimos pamatų duobės kraštus, iškasti iki 1 m gylio žvalgomieji šurfai.

Šurfuose aptinkami XIX - XX a. pirmosios pusės dirbiniai bei jų fragmentai. Pamatų duobės šiaurės vakarinėje dalyje, žvalgomajame šurfe, susidurta su storu supilto šlako sluoksniu. Šis šlakas supiltas, matyt, iš netoliese nuo XX a. pradžios veikusios pirmosios miesto šiluminės elektrinės. Pamatų duobės šiaurinėje bei šiaurės rytinėje dalyje ir toliau aptinkami XIX – XX a. dirbiniai bei jų fragmentai: plytos, baltai glazūruotų koklių fragmentai, stikliniai buteliai, langų stiklai, surasta ir nemažai stiklinių vaistinės buteliukų, vielos gabalų, porceliano indų šukių, emaliuotų surūdijusių indų fragmentų. Supiltose žemėse gausu gyvulių kaulų. Ši žvalgomųjų tyrinėjimų medžiaga leido tęsti pamatų duobės mechanizuotus darbus.

Trečiasis darbų etapas

Pamatų duobė, stebint archeologui, mechanizuotai kasta iki Ha 88.00 m. Kasant mechanizuotai, aptinkami XIX - XX a. pradžia datuotini radiniai.

Pamatų duobės šiaurės rytinėje dalyje, Ha 88.65 m, po XX a. pradžioje supiltomis žemėmis ir statybiniu laužu atkastas natūralus Neries šlaito paviršius – gelsvas smėlis.

Pamatų duobės šiaurės vakarinėje dalyje Ha 88.65 m tebekasamas supiltas šlakas, kuris buvo stebėtas ir žvalgomajame šurfe. Tačiau Ha 88.00 m jau ir pamatų duobės šiaurės vakarinėje dalyje pasiekiamas natūralus žemės paviršius. Pirminis žemės paviršius šioje Neries pakrantės dalyje žemėjo šiaurės — pietų kryptimi, t. y. nuo Šnipiškių kalvų — Neries pakrantės; ir rytų — vakarų kryptimi.

Virš pirminio Neries pakrantės paviršiaus supiltose žemėse ir statybiniame lauže vyrauja XIX a. pab. - XX a. pirmos pusės dirbiniai bei jų fragmentai.

Tarp supiltose žemėse rastų dirbinių norėtųsi išskirti 11,5 cm aukščio molinę švilpynę paukščiuką. Švilpynė neglazūruota, rusvo molio. Paukščio figūrėlė akcentuota skiautere, nuskilusiu snapu. Uodegoje dvi skylutės. Dar viena švilpimo tembrą reguliuojanti skylutė yra paukščio krūtinės srityje. Paminėtinas porcelianinės olandiškos pypkės galvutės fragmentas. Jame matomas žaliai nupiešto augalinio ornamento motyvas.

Piltose žemėse surasta įvairių molinių ir stiklinių indų bei jų fragmentų. Paminėtinas skaidraus, tamsiai rusvo stiklo butelio apatinės dalies fragmentas. Butelis apvalus, šoninės sienelės išlikę iki 7,5 cm aukščio. Sienelės ties dūžio riba 0,6 cm storio. Ties dugneliu, ant butelio šono, reljefinis užrašas WLASNOSCTWA AKC po juo „SZOPEN” WILNO. Dugnelis 7 cm skersmens.

Šalia vyraujančių baltai glazūruotų koklių nuoskalų randami ir krosnių dekoro elementai. Išskirtinas vienas iš dekoratyvinių krosnies karnizo (?) fragmentų. Jis neglazūruotas, rusvo molio. 19,5 cm aukščio. Atlenkta į išorę viršutine plokštės dalimi. Koklyje išlikęs reljefiškas išlenktos augalo šakelės su lapais ir dviejų kekių su trimis apvaliais vaisiais ornamento motyvas. Kaklelis 2,5 - 5 cm aukščio, išlikę dvi koklio tvirtinimui skirtos skylutės. Vidinėje plokštės pusėje audeklo atspaudas.

Reikia pastebėti, kad supiltose žemėse kartu su XIX a. pab. – XX a. pradžios dirbinių fragmentais aptinkami ir ankstesnio laikotarpio radiniai. Paminėtinos dvi žaliai glazūruotų lėkščių šukės, bei žaliai glazūruoto koklio kampas. Koklis su turėjęs apie 1 cm pločio ir 0,3 cm aukščio atkraštį. Koklio plokštė puošta treliažu. Vidinė koklio pusė aprūkusi.

Iškasus tilto atramų pamatų duobę iki Ha 88.00 m, dar kartą atlikta kultūrinio sluoksnio pjūvio fotofiksacija. Kaip ir pirmuoju atveju, fotografuota išklotinės būdu, pjūvis C-C. Kultūrinio sluoksnio išklotinėje užfiksuoti per XX a. supiltų žemių ir statybinio laužo sluoksniai. Pjūvio šiaurės rytinėje dalyje – pirminis Neries pakrantės reljefas.

Ketvirtasis darbų etapas

Ha 88.00 m visame pamatų duobės plote kasti žvalgomieji šurfai nr. 6 - 8. Jie turėjo didžiosios "X" raidės formą.

Jei šiaurinėje pamatų duobės dalyje žemės paviršius natūralus Neries pakrantės šlaito priesmėlis, tai pamatų duobės pietiniame pakraštyje - upės suplautas pakrantės smėlis, kuriame randami upės nuglūdinti rausvi plytgaliukai, porceliano šukės. Upės pakrantės smėlyje gausu geldelių, yra pavienių riedulių.

Apie Ha 87.00 m šurfuose nr. 6 - 8 ima veržtis gruntinis vanduo.

Ha 87.80 - 88.00 m, upės suplautame smėlyje, surastas juosvo granito plaktukas. Jis 7,5 cm ilgio, pusapvale pentimi. Ties pentimi plaktukas 3,7 cm aukščio, ašmenų kryptimi jis išplatėja iki 5,2 cm. Plaktuko storis 3,4 cm. Ties pentimi išgręžta apvali skylė kotui. Ji kiek įstriža, palinkusi plaktuko ašmenų kryptimi. Jei apatinėje plaktuko dalyje skylė kotui 1,6 - 1,7 cm skersmens, tai viršutinėje ji susiaurėja iki 1,5 cm skersmens.

Pieš. Nr. 1. Akmeninis plaktukas surastas suplautame upės smėlyje. Piešė Elvyra Mizgirienė

Veržiantis gruntiniam vandeniui, tyrinėjimo darbai baigti. Projektinę altitudę pasiekė ir statybininkai. Nuo Ha 87. 50 m pradėta kalti tilto atramų pamatams polius.

Baigus darbus, palei visą iškastos pamatų duobės kontūrą, atlikta kultūrinio sluoksnio išklotinės fotofiksacija. Nuotraukose matomi XX a. supiltų žemių ir statybinio laužo sluoksniai, pirminio Neries pakrantės reljefo kontūrai.

Kairysis Neries krantas

Pav. 26. Karaliaus Mindaugo tilto atramoms iškasta pamatų duobė. Kultūrinio sluoksnio pjūvis pamatų duobės vakarinėje sienelėje.

A – Žvyro ir smėlio sluoksniai supilti XIX a. pirmoje pusėje.
B – C Supilti smėlio ir juodos žemės sluoksniai bei statybų laužas su XIX a. – XX a. pirmos pusės dirbiniais.
D – Juosvos žemės sluoksnis supiltas XX a. viduryje, perkastas tiesiant komunikacijas.
E – F Smėlio ir žvyro, skaldos sluoksniai supilti XX a. aštuntajame dešimtmetyje, betono plokštėmis sutvirtinant Neries kairiojo kranto šlaitus.
G – XX a. pabaigoje iškastos duobės kontūras.
H – Karaliaus Mindaugo tilto statybos metų sustumdytos žemės

Kairiajame Neries krante, suprojektuotų Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje, 2002 m. kovo mėnesį buvo pradėti žemės darbai. Darbus pradėjo UAB "Tilsta". Šie darbai, kaip ir dešiniajame Neries krante, nebuvo suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

2002 03 16 T. Vrublevskio - Arsenalo - Žygimantų gatvių sankryžos šiaurinėje pusėje, vejoje, darbininkai, kasdami duobę ir montuodami joje betoninį lovį, aptiko žmonių griaučius. Apie radinį darbininkai pranešė Vilniaus pilių centro archeologams.

Į statybų aikštelę atvykus archeologams, ties sumontuotu betono loviu buvo matomi keli pavieniai žmonių kaulai ir apardytų žmogaus griaučių fragmentas. Pavieniai žmonių kaulai buvo surinkti, o žmogaus griaučių fragmentas - uždengtas. Apie radinį informuotas Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Žemės darbai buvo sustabdyti.

Kultūros vertybių departamento nurodymu būsimojo Karaliaus Mindaugo tilto statybos vietoje turėjo būti atlikti archeologijos tyrinėjimai.
Kapavietės archeologiniai tyrinėjimai – viena iš pirmojo darbų etapo kairiajame Neries krante sudedamųjų dalių.

Pirmasis darbų etapas

Tarybinių karių kapavietės tyrinėjimai

Ties aptiktais žmogaus griaučiais suformuotas 5x4 m dydžio tyrimų plotas.

Tyrinėjimų plote, apie 10 metrų į šiaurę nuo T. Vrublevskio – Žygimantų – Arsenalo gatvių sankryžos, 1,1 – 1,3 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, Ha 91.52 - 91.32 m, bendroje kapo duobėje, buvo atpreparuoti 5 žmonių palaikai.

Kasdami pamatų duobę betoniniam loviui, darbininkai palaidojimus jau buvo apardę. Žmonės kapavietėje buvo laidoti galvomis į šiaurę – šiaurės rytus, ant nugaros, ištiestomis kojomis.

Preparuojami kapai numeruojami rytų — vakarų kryptimi nuo Nr. 1 iki Nr. 5.

Preparuojant palaikus nr. 3 buvo rasta apie 100 pistoleto TT šovinių ir 2 granatos. Atlikus fotofiksaciją, buvo iškviesti išminuotojai. Jie nukenksmino rastas granatas bei išsivežė šovinius. Palaikai baigti preparuoti dalyvaujant išminuotojams.

Iškelti palaikai tyrinėti ir aprašyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektoriaus dr. A. Bartkaus.

Palaikų aprašymas

Palaikai Nr.1. Atpreparuotas pilnas skeletas, nėra tik pėdų kaulų. Kaukolė suardyta. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug 30 - 35 metų amžiaus, apie 175 - 180 cm ūgio. Ypatingų požymių ir patologijos nerasta.

Su palaikais nr.1 rasti šie daiktai:
1. Odinio diržo fragmentai (2 vnt.);
2. Diržo skirstikliai (2 vnt.);
3. Diržo sagtis su odinio diržo liekanomis (1 vnt.);
4. Sagtelė (1 vnt.);
5. Sagos (10 vnt. + 3 fragmentai);
6. Folijos fragmentai.

Palaikai Nr. 2. Atpreparuotas pilnas skeletas, nėra tik pėdų kaulų. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug 25 - 30 metų amžiaus, apie 160 - 170 cm ūgio. Ypatingi požymiai: labai ryškios dantų emalio hipoplazijos (beveik visuose dantyse); plombuotas viršutinis kairysis pirmasis krūminis dantis. Dešiniajame šonkaulyje, apie 10 cm nuo jo slankstelinio galo, yra sužalojimas, labai panašus į kulkos įėjimo angą.

Palaikai Nr.3. Atpreparuotas pilnas skeletas, suardyta kaukolė. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug 20 - 25 metų amžiaus, apie 160 - 165 cm ūgio. Ypatingų požymių ir patologijos nerasta.

Su palaikais nr.3 rasti šie daiktai:
1. Gvardijos ženkliukas (1 vnt.);
2. Diržo sagtis (1 vnt.);
3. Diržo skirstiklis (1 vnt.);
4. Antsiuvo (?) fragmentai;
5. Sagutė (1 vnt.);
6. Sagos (2 vnt.);
7. Odos fragmentai;
8. Batai (1 pora);
9. Šovinys.
Šalia šių palaikų buvo ~ 100 šovinių ir 2 prieštankinės granatos.

Palaikai Nr. 4. Atpreparuotas pilnas skeletas, nėra tik pėdų kaulų. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug 20 - 25 metų amžiaus, apie 160 - 165 cm ūgio. Ypatingų požymių ir patologijos nerasta.

Su palaikais nr.4 rasti šie daiktai:
1. Gvardijos ženkliukas (1 vnt.);
2. Pasižymėjusio tankisto ženkliukas (1 vnt.);
3. Cheminio pieštuko fragmentai;
4. Šukos (2 fragmentai.);
5. Veidrodėlis (3 fragmentai.);
6. Miniatiūrinis pistoletas (1 vnt.);
7. Antsiuvas su tanko atvaizdu (1 vnt.);
8. Sagutės (2 vnt.);
9. Sagtelės (3 vnt.);
10. Sagos (1 vnt.+ 6 fragmentai. (?));
11. Metalo skardelės (12 fragmentai.).

Palaikai Nr. 5. Atpreparuotas pilnas skeletas. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug 35 - 45 metų amžiaus, apie 165 - 170 cm ūgio. Ypatingų požymių ir patologijos nerasta.

Su palaikais nr. 5 rasti šie daiktai:
1. Kastuvėlis (1 vnt.);
2. Sagtys (2 vnt.);
3. Sagtelės (2 vnt.);
4. Antsiuvas (?) (1 vnt.);
5. Sagos (?) (2 fragmentai.);
6. Buteliukas (1 vnt.);
7. Batai (1 pora; 42 – 5 dydis).

Sprendžiant iš rastų daiktų, atpreparuoti penkių TSRS armijos karių palaikai. Iš jų bent 3 galėjo tarnauti tankų dalinyje. Jie žuvo 1944 metų vasarą kovose dėl Vilniaus. Žuvusieji buvo palaidoti bendrame kape ties Neries krantine. Reikia paminėti, kad šalia esančiuose ir anuomet mažai nuo mūšių nukentėjusiuose dabartiniuose Mokslų akademijos bibliotekos rūmuose, 1944.07.13, baigiantis kovoms dėl Vilniaus, įsikūrė III Baltarusijos fronto štabas. Štabas išsikėlė iš rūmų 1944.10 , o karių kapai, matyt, buvo pamiršti.

Palaikai ir rasti asmeniniai daiktai bei mundurų liekanos (išskyrus 2 gvardijos ir pasižymėjusio tankisto ženklus) perduoti tyrimų užsakovui, Vilniaus miesto savivaldybės Ūkio skyriui. Kariniai ženklai, sutikus Kultūros vertybių apsaugos departamentui ir Vilniaus miesto savivaldybei, buvo perduoti Rusijos federacijos ambasadai Lietuvoje.

Rasti TSRS karių palaikai Vilniaus savivaldybės lėšomis, dalyvaujant Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje atstovams, perlaidoti Antakalnio kapinėse šalia kitų II Pasauliniame kare žuvusių TSRS karių.

Žvalgomieji tyrinėjimai tilto atramų pamatų duobės vietoje

Archeologinių tyrinėjimų programoje numatyta, kad statybininkų atliekami darbai abiejuose Neries krantuose, kur buvo kasamos pamatų duobės tilto pamatams, turėjo būti vykdomi keliais etapais, derinant juos su žvalgomaisiais archeologijos tyrinėjimais. Pamatų duobė galėjo būti kasama mechanizuotai, etapais ir tik atlikus išankstinius žvalgomuosius archeologijos tyrinėjimus bei esant archeologijos požiūriu menkaverčiam kultūriniam sluoksniui.

Nuo 2002.03.20, kartu su pradėtais karių kapavietės tyrimais, kairėje Neries pusėje, į šiaurę nuo Vrublevskio - Žygimantų - Arsenalo gatvių sankryžos, kur turėjo būti kasama Karaliaus Mindaugo tilto atramų pamatų duobė, kasti žvalgomieji archeologiniai šurfai, buvo stebimi žemės darbai kasamų elektros kabelių bei keičiamų elektros stulpų vietose.

Elektros kabelių ir stulpų vietose, stebint archeologams, statybininkų buvo kasamos iki 70 - 120 cm gylio tranšėjos bei iki 1,5 m gylio žvalgomieji archeologiniai šurfai. Žvalgomųjų archeologinių šurfų bei nedidelės apimties žemės darbų stebėjimų duomenimis buvo koreguojamas prasidėsiančių mechanizuotų žemės darbų pobūdis.

Žvalgomuosiuose šurfuose bei statybininkų kastose tranšėjose stebėti piltų žemių sluoksniai. Žemėse gausiausiai randami XX a. dirbinių fragmentai: plytgaliai, metalinių emaliuotų indų liekanų, surūdijusios skardos gabalų, betoninių plytelių nuolaužų, koklių nuoskalos. Surastos kelios monetos: 10 cnt nominalo Lietuvos Respublikos moneta, kaldinta 1991 m., 3 kapeikų nominalo moneta SSSR kaldinta 1973 m. ir 1 grošo nominalo vertės Lenkijos Respublikoje 1925 m. kaldinta moneta.

Rastos ir trys švininės prekybinės plombos. Iškirtina švininė plomba radinių sąraše pažymėta nr. 28. Ji iki 2,5 cm skersmens, 0,5 cm storio. Averse plombos pakraščiu yra įrašas ..ЩЕСТВА РЕГ. ЖЕЛЕЗ.ДОРОГЪ. šis įrašas juosia kitą, jau horizontalų įrašą : АГЕНТЪ .СПЕДИТ ВЪ ВЕРЖ .БОЛОВЪ . Reverse matomi skaičiai: .

Atskirai paminėtina surasta žibalinės lempos (?) varinio dangčio dalis. Viršuje apvalus dangtelis 4,7 cm skersmens, po dangteliu apvali tuščiavidurė kojelė, kurios viršutinė dalis su skylutėmis. Ant dangtelio palei pakraštį yra įrašas: žvaigždutės su uodega simbolis 25΄΄΄ ПОЛЯРНАЯ ЗВЕЗДА žvaigždutės su uodega simbolis ГУГО ШНЕИДЕРЪ. Centre simbolis - tartum H raidė, kurios viduryje S raidės formos žymuo.

Karaliaus Mindaugo tilto būsimos pamatų duobės pietinėje pusėje, žvalgomuosiuose šurfuose, 1,4 - 1,5 m gylyje, po supiltomis juosvomis su griuvenomis žemėmis atkastas upės suplautas žvyro ir smėlio sluoksnis. Šiame sluoksnyje pastebėti pavieniai keramikos fragmentai, stiklo gabaliukai. Akivaizdu, kad šis, kaip ir juosvos žemės sluoksniai, yra supiltas.

Statybininkų kasamose komunikacijų tranšėjose bei žvalgomuosiuose šurfuose kasti XIX – XX a. supiltų žemių sluoksniai. Grafinė jų fiksacija netikslinga.

Antrasis darbų etapas

Karaliaus Mindaugo tilto atramų pamatų duobė kasama į šiaurę nuo T. Vrublevskio - Arsenalo - Žygimantų gatvių sankryžos, Neries kairiojo kranto šlaite. Kairiajame Neries krante planuota iškasti 30x30 m dydžio ir apie 5 m gylio duobę.

Žemės paviršius ties kasama tilto pamatų duobe, šlaito viršuje, šiaurės vakarų kampe – apie Ha 92.10 m, šiaurės rytiniame kampe – apie Ha 92.20 m, pietinėje dalyje – apie Ha 92.60 m.. Ties Neries vaga esančios apie 5 m pločio betoninės krantinės – Ha apie 87.70 m. Neries vandens paviršius - Ha 86.62 m (2002.05.06).

2002.04.19 mechanizuoti žemės darbai pradėti būsimos pamatų duobės šiaurės vakariniame kampe. Mechanizuotai kasamas iki 1.5 m storio viršutinis žemių sluoksnis. Po betono plokštėmis, kuriomis tvirtintas Neries šlaitas, kasamas piltas žvyras su skalda. Skalda pilta ant smėlio, kuriuo buvo suformuotas nuolaidus šlaitas prieš paklojant minėtas betono plokštes. Palei būsimos pamatų duobės vakarinį pakraštį kasamos piltos žemės su statybų laužu, aptinkami XX a. antroje pusėje gamintų dirbinių fragmentai.

Pamatų duobės rytiniame pakraštyje, ties šlaite įrengtais laiptais, vedusiais į Neries krantinę, atkasamas 4x3x1,5 dydžio betono luitas - buv. stulpų atrama. Statybininkai betono luitą apkasė ir iškėlė, užkasdami jį už tilto pamatų duobės, rytinėje pusėje.

Kasamos pamatų duobės pietiniame ir pietvakariniame pakraščiuose, 1,5 – 1,7 m gylyje (Ha 90.50 – 90.30 m) atkasamas supiltas upės išplauto žvyro ir smėlio sluoksnis. Jame surasta vandens nuglūdintų lenktų čerpių gabaliukų, stiklo duženų, porceliano indų šukelių, rasta smarkiai surūdijusi fabrikinė vinis. Šis žvyro sluoksnis fiksuotas ir žvalgomuosiuose šurfuose, kurie buvo kasami prieš mechanizuotų žemės darbų pradžią.

Trečiasis darbų etapas

Mechanizuotai nukasus 1,5 – 1,6/1,7 m storio viršutinį supiltų žemių sluoksnį (iki ~ Ha 90.50 m), būsimų tilto atramų pamatų duobės vietoje kasami iki 1,7 m gylio (Ha 88.80 m) žvalgomieji šurfai, valomos pamatų duobės šoninės sienelės.

Šurfuose kasamos piltos žemės. Jose randami XIX a. pab. – XX a. pradžios dirbinių fragmentai. Tai suverstų krosnių baltai glazūruoti ar neglazūruoti lygiu paviršiumi koklių fragmentai, eklektikos krosnių dekoro elementai. Randama pavienių gotikos ir renesanso, gausiau klasicizmo laikotarpio, gausiausiai – eklektikos laikotarpio plytų. Paminėtinas ?x10,5x5,8 cm dydžio šamotinės plytos fragmentas, kurio plokščiajame gale išlikę įspaustos didžiosios raidės PRI..., toliau - nuskilę. Dar viename šamotinės plytos fragmente yra įspausta raidė S.

Surasta geležinių emaliuotų indų, porceliano lėkštelių nuoskalų. Paminėtinas fajanso lėkštutės fragmentas, kurios dugnelio išorinėje pusėje baltame lėkštutės fone juoda spalva išpieštas Rusijos imperijos herbas, bei po herbu juostelėje parašyta: ...ВА М.С.КУЗНЕЦОВА, po juostele - ...ING SBUSCH.

Tiesa, reikia pastebėti, kad buitinės atliekos sudaro sąlyginai nedidelę radinių dalį, vyrauja statybų laužas: tai plytgaliai, suverstų krosnių koklių nuoskalos, čerpių fragmentai.
Pamatų duobė vėl kasama mechanizuotai.

Ketvirtasis darbų etapas

Mechanizuotai kasama iki Ha 87.80 - 87.60 m, t.y. iki Neries betoninės krantinės lygio (Ha 87.72 m), valomos pamatų duobės šoninės sienelės, renkami randami dirbiniai. Supiltose žemėse surasta XIX – XX a. plytgalių, suverstų krosnių koklių fragmentų, čerpių, molinių, stiklo ir metalinių emaliuotų buitinių indų.

Pamatų duobės pietinėje ir pietvakarinėje dalyje, per 20 - 25 m į pietus nuo kairiosios Neries krantinės šiaurinio pakraščio, Ha 90.60 - 88.60 m, kasami supilti upės išplauto žvyro ir smėlio sluoksniai. Juose aptinkami vandens nuglūdinti plytgaliukai, čerpių gabaliukai. Surastos molinių indų šukės, nuskilę tiek nuo balto molio žaliai glazūruotų "B" formos pakraštėliais XV/XVI a. indų, tiek ir nuo XIX a. porceliano ir fajanso indų. Ha 88.60 - 88.40 m fiksuotas pilkos žemės sluoksnis su jame rastomis keliomis fajanso šukelėmis. Po pilkos žemės sluoksniu, iki Ha 88.00 - 87.90 m, vėl kasamas piltas žvyras ir smėlis.

Pietinėje ir pietvakarinėje pamatų duobės dalyje kasami upės išplauti žvyro ir smėlio sluoksniai su XV/XVI – XIX a. dirbiniais galėjo būti supilti apie 1831 m. Tuomet, tvirtovės statybos metais, bei tiesiant naująją Arsenalo gatvę, paviršius buvo lyginamas nugriautų aplink stovėjusių pastatų griuvenomis bei žvyru ir smėliu, kurį gabeno iš žemiau Vilnios žiočių buvusios salos.

Pamatų duobės pietinis šlaitas dėl nestabilių žvyro ir smėlio sluoksnių be paliovos slinko. Prie šio šlaito mechanizuotai buvo sustumta dalis žemių iš pamatų duobės šiaurinės dalies. Taip sutvirtintas pamatų duobės pietinis šlaitas.

Centrinėje ir šiaurinėje pamatų duobės dalyse, arčiau dabartinės Neries vagos, supiltose žemėse, iki pat Ha 87.60 m gausiausiai aptinkami įvairaus laikotarpio, dažniausiai klasicizmo bei eklektikos laikotarpio plytgaliai, dažnai aplipę skiediniu. Nemaža dalis plytų, kurios randamos kartu su koklių nuoskalomis – aprūkę, šamotinės. Žymią radinių dalį sudaro kokliai ar jų fragmentai. Dažniausiai randami neglazūruotų ar baltai glazūruotų koklių lygiais paviršiais plokščių fragmentai. Rasta ir nemažai baltos glazūros ornamentuotų bei įvairiai profiliuotų karnizinių ir neglazūruotų dekoratyvinių koklių, krosnių karūnėlių nuoskalų. Tai suverstų 19 a. pabaiga - 20 a. pradžia datuotinų krosnių fragmentai.

Tarp surastų koklių ar jų fragmentų norėtųsi išskirti nesudužusius baltai glazūruotus ir ornamentuotus karnizinius koklius bei keletą neglazūruotų dekoratyvinių krosnių detalių.

Kai kurių baltai glazūruotų koklių plokščių vidinėje pusėje yra išlikę gamintojų ženklai. Surasta 12 tokių fragmentų. Dviejuose koklių fragmentuose, atspaustuose ženkluose, kaip gaminimo vieta nurodytas Vilnius, dar du - Vokietijoje, kurių vienas - Berlyne, kiti kokliai buvo gaminti Minsko gubernijos koklių fabrikuose, dalyje fragmentų gamintojo adresai išlikę tik fragmentiškai, ar sunkiai įskaitomi.

Vilniuje gaminto baltai glazūruot koklio plokštės vidinėje pusėje yra išlikusi gamintojo antspaudo dalis, kur puslankiu matomas įrašo fragmentas: ...REINO&LIBO po juo horizontalus įrašas WILNA, žemiau, rėmelyje, skaičius - 50. Koklis gamintas iš rusvo molio. Kito baltai glazūruoto koklio pusėje yra išlikusi gamintojo atspaudo užapvalintais kampais rėmelyje dalis: ПЕТРЪ ГАРНЕВИ.. ВИЛЬ.. . Koklio molis gelsvos spalvos.

Atspaude įmantria raidžių stilizacija išsiskiria vieno iš Vokietijoje gamintų koklių fragmentas.

Paminėtinas baltai glazūruota neornamentuota plokšte (23x? cm) koklio fragmentas, kurio vidinėje plokštės pusėje matomas atspaudas; rėmelyje: И.ПЪСЕЛЪНИКЪ Г.КОПЫСЪ, po rėmeliu, centre – skaičius 7. Koklio plokštė 1,5 cm storio, kaklelis 4 cm aukščio. Molis žalsvai rusvas.

Kartu su baltai glazūruotais kokliai randami ir, matyt, tų pačių krosnių dekoro elementai - dažniausiai neglazūruotos krosnių dalys. Gamintos atskirai, jos turi kokliams būdingus kaklelius, tvirtinimo skylutes. Dekoratyvinės detalės dažniausiai rusvo molio, atspaustos nuo matricų, ir, matyt, rankiniu būdu, nes vidinėje šių dirbinių pusėje yra atsispaudę audeklo žymės. Dalis rastų neglazūruotų dekoratyvinių koklių detalių, kaip, beje, ir neglazūruotų koklių plokštės, buvo dažytos, kartkartėm net keliais dažų sluoksniais.

Indų šukės dažniausiai nuskilę nuo fajanso ar porceliano indų. Surasta metalinių emaliuotų indų.

Supiltose žemėse yra nemažai stiklo duženų. Tai butelių ir langų stiklo šukės. Surastas nesudužęs vaistinės buteliukas. Surasta tiek fabrikinių, tiek ir geležinių kaltinių vinių, surūdijusios skardos gabalų.

Iš minėtų aukščiau radinių tarpo išsiskiria renesansinė (?) keturkampė žaliai glazūruota grindų plytelė. Ji skersinio trapecijos formos pjūvio.Viršutinė dalis 12,6x12,4x5 cm dydžio, glazūruota žaliai. Apatinė dalis 11,1x11,7 cm dydžio. Jos apatinėje dalyje prilipę skiedinio. Plytelė gaminta iš rusvo molio.

Paminėtini trys gyvulių kaulai – kaulo dirbinių gamybos atliekos.

***

Kairiajame Neries krante, upės šlaite, Karaliaus Mindaugo tilto atramų pamatų duobės iškastos supiltose žemėse. Jose dažniausiai aptinkami XIX a. pab. - XX a. pirmos pusės dirbiniai ar jų fragmentai.

Į Neries upės šlaitą XIX a. ir XX a. buvo pilamos žemės ir statybų laužas; buvo aukštinamas ir tvirtinamas Neries šlaitas, lyginamas žemės paviršius.

Ties dabartiniu Neries šlaitu, per 5,50 – 12,00 m į pietus nuo krantinės šiaurinio pakraščio, Ha 92.00 – 87.40 m randamos dar XX antroje pusėje supiltos statybų bei buitinės atliekos (pav. Nr. 26, E – F – smėlio ir žvyro, skaldos sluoksniai supilti XX a. aštuntajame dešimtmetyje, betono plokštėmis sutvirtinant Neries kairiojo kranto šlaitus, D – juosvos žemės sluoksnis supiltas XX a. viduryje, perkastas tiesiant komunikacijas, G – XX a. pabaigoje iškastos duobės kontūras, H – Karaliaus Mindaugo tilto statybos metų sustumdytos žemės).

Tuo tarpu 12,00 – 18,00 m atstumu į pietus nuo Neries krantinės šiaurinio pakraščio Ha 91.50/90.40 m – 87.40 m kasti XIX a. viduryje - XX a. pirmoje pusėje supiltų žemių su statybų ir atliekomis sluoksniai (pav. Nr. 26, B – C – supilti smėlio ir juodos žemės sluoksniai bei statybų laužas su XIX a. – XX a. pirmos pusės dirbiniais).

Statomo tilto atramų duobės pietinėje dalyje, per 20 – 25 m nuo Neries krantinės, Ha 90.60 – 87.90 m, stebėti vandens plauti žvyro ir smėlio sluoksniai galėjo būti supilti XIX a. pirmoje pusėje, statant tvirtovę, tiesiant Arsenalo gatvę (pav. Nr. 26, A – žvyro ir smėlio sluoksniai supilti XIX a. pirmoje pusėje).

Penktasis darbų etapas

Palei pamatų duobės vakarinį kraštą, 12 - 14 m atstumu nuo Neries kairiosios krantinės šiaurinio pakraščio, kasamas žvalgomasis šurfas A. Žemės paviršius ties šurfu A – Ha 87.80 m.

Šurfe A, Ha 87.80 - 87.40 m kasamos supiltos žemės su XIX a. pab. - XX a. pirmos pusės statybinėmis bei buitinėmis atliekomis. Jos supiltos ant gelsvo smėlio sluoksnio, kuris fiksuotas nuo Ha 87.40 m. Tai, matyt, Neries suplautas pakrantės smėlis. Smėlis drėgnas, žvyringas, jame gausu 15x10, 7x8 cm ir panašaus dydžio riedulių, yra vėžiagyvių geldelių. Jame randami ir upės nuglūdinti lenktų čerpių fragmentai, paminėtina, surūdijusi ir smėliu aplipusi geležinė kaltinė vinis, fajanso šukelė. Smėlio sluoksnyje įsikasta per 30 - 40 cm (iki Ha 86.90 m). Tolimesnius darbus šiame šurfe nutraukė nuslinkę piltos, todėl nestabilios, vakarinio šlaito žemės.

Kitas žvalgomasis šurfas, šurfas – B, kasamas kiek atokiau nuo pamatų duobės vakarinio šlaito. Šurfas B 300 (R—V) x 200(P—Š) cm dydžio. Šurfo B vakarinė sienelė nuo pamatų duobės vakarinio pakraščio nutolusi per 6,20 m. Šurfo B šiaurinė sienelė nuo Neries krantinės šiaurinio pakraščio – per 15,30 m.

Žemės paviršius ties šurfu B – tai upės suplautas smėlis, kuris, kaip ir šurfe A, atkastas po XIX a. pab. – XX a. pradžioje supiltomis žemėmis. Smėlio sluoksnio paviršiaus altitudė šioje pamatų duobės vietoje buvo apie Ha 87.60 - 87.66 m. Tačiau, pradėjus kasti šurfą B, žemės paviršius fiksuotas Ha 87.50 m. Viršutinė 10 - 15 cm storio smėlio sluoksnio dalis jau buvo nusklembta pamatų duobe važinėjančių mechanizmų.

Pav.27. Žvalgomasis šurfas B. Pietinė ir vakarinė sienelės. Fotografuota iš šiaurės rytų.

Šurfe B, Ha 87.50 – 87.00 m, kasamas upės suplautas gelsvo smėlio sluoksnis. Viršutinėje sluoksnio dalyje smėlis sausas, birus. Apie Ha 87.20 m jis jau drėgnas. Atkasami pavieniai 15x20, 10x8 cm ir pnš. dydžio rieduliai, vėžiagyvių geldelės. Surasta ir keletas upės apglūdintų rusvo molio keramikos fragmentų, kurių vienas glazūruotas balta glazūra, lenktos čerpės nuoskala, plytgaliukų, surūdijusios vielos gabalas. Atskirai paminėtina surasta porceliano šukė. Nuo Ha 87.20 m pagausėja riedulių.

Ha 86.95 m jau kasamas žvyringas tankios struktūros smėlis su geležingo smulkiagrūdžio žvyro intarpais. Ha 86.90 m susiduriama su vientisu žvyro sluoksneliu, per kurį, sunkiasi gruntinis vanduo. Žvyro sluoksnelyje surasta nedidelė porceliano šukelė, keletas rusvų plytgaliukų. Nuo Ha 86.70 iki Ha 86.50 m kastas žvyringas smėlis, tačiau ėmus smarkiai veržtis gruntiniam vandeniui, darbus teko nutraukti. 2002 05 06, kuomet buvo kasamas žvalgomasis šurfas B, Neries upės vandens lygis fiksuotas ties Ha 86.62 m.

Radiniai šurfuose A ir B leidžia manyti, kad beveik 5,30 m virš Neries vagos iškilusiame šlaite, apie 5 m gylio pamatų duobės dugne, atkastas XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Neries suplautas pakrantės smėlis.

Projektinis Karaliaus Mindaugo tilto pamatų duobės paviršius pasiektas Ha 87.00 - 86.90 m, t.y. apie 30 cm aukščiau už 2002 gegužės mėnesį buvusį Neries upės vandens lygį.

Kairiajame Neries krante iškasta Karaliaus Mindaugo tilto atramų pamatų duobė yra 28 - 32 m (V—R kryptimi) x 20 - 25 m (Š—P) kryptimi dydžio. Kiek vėliau dalis žemių buvo sustumtos į iškastos pamatų duobės kraštus, suformuoti nuolaidesni šlaitai.

2002.05.10 pradedama kalti betoninius polius tilto atramų pamatams.

Centrinėje ir rytinėje pamatų duobės dalyje, kalant betoninius polius, jau 0,7 - 1,4 m gylyje (Ha 86.25 - 85.60 m), po upės suplautais smėlio ir žvyro sluoksniais, susidurta su stambiais rieduliais. 50x70, 85x60, 80x90 cm ir pnš. dydžio upės sunešti rieduliai trukdė tolimesniems tilto statybos darbams. Todėl 2002 05 29 centrinėje pamatų duobės dalyje kasta 15 x 15 m dydžio ir iki 2,5 - 3 m gylio (iki Ha 84.00 m (?)) duobė. Be paliovos dirbant siurbliams, mechanizuotai iškastas sąnašinis riedulių sluoksnis. Į atsiradusią duobę suverstos anksčiau iš pamatų duobės jau iškastos žemės. Iki pastarojo laikotarpio šios žemės sandėliuotos ties pamatų duobe. Supilus į iškastą duobę žemes su XIX – XX pradžios dirbiniais, aikštelė išlyginta. Nuo Ha 86.90 - 86.75 m vėl imta kalti polius.

Žemės darbai buvo ne kartą atnaujinti: 2002 m. vasarą, kuomet pamatų duobė buvo užlieta liūties vandenų ir nuslinko duobės šlaitai, bei tų pačių metų rudenį prieš liejant betoninę pamatų atramą. Tačiau kaskart buvo perstumdamos jau anksčiau iškastos ar liūties suplautos žemės.

Radinių sąrašas...

Išvados

1. Vilniuje, kairiajame ir dešiniajame Neries krantuose, ties statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramomis, apie 2 ha plote, žvalgyti iki 5,7 m storio XIX – XX a. supiltų žemių sluoksniai.

2. Kairiajame Neries krante, ties Žygimantų – Arsenalo – T. Vrublevskio gatvių sankryža aptikta II – Pasaulinio karo tarybinių karių kapavietė. Atkasti ir Antakalnio Karių kapinėse perlaidoti penkių karių palaikai.

3. XIX – XX a. supiltose žemėse rasta įvairaus laikotarpio keramikos, metalo ir stiklo dirbinių bei fragmentų. Supiltose žemėse vyrauja XIX a. vidurio – XX a. pirmos pusės dirbiniai.

Dešiniajame Neries krante, upės suplautame smėlyje, aptiktas akmeninis plaktukas.

Archeologai: Gediminas Gendrėnas, Egidijus Ožalas