XVIII a. – XIX a. pradžioje ties dabartine
Žygimantų gatve stovėję pastatai matomi ir XVIII a. Fiurstenhofo plane
(pav. 1), 1808 m. (pav. 3), bei vėlesniuose XIX a. pradžios planuose ir
piešiniuose (pav.4,8-9).
Neryje, ties dabar statomu Karaliaus Mindaugo tiltu, plytėjo ir viena
iš miesto teritorijoje buvusių salų, ji vadinta Gulbių
sala. Sala, kaip pusiasalis žymima 1648 m. LDK karo inžinieriaus ir
kartografo Frydricho Getkanto Vilniaus gynybinių įtvirtinimų plane (pav.7),
bei XVIII – XIX a. planuose
ir piešiniuose (pav. 8-9). Spėjama, kad sala išnykusi savaime: apie
1927 m. buvo likusi tik smėlio juosta ir XX a. planuose ji nebepažymėta.
Pav. 7. 1648 m. Frydricho Getkanto Vilniaus gynybinių
įtvirtinimų planas ir jo ištrauka. Vilnelės senvagės deltoje nubraižytas
pusiasalis, statinys įlankėlėje – prieplauka (?). Jonas Jurkštas mano,
kad čia pažymėta Gulbių sala. Beje, Vilnelės vaga gana toli nutolusi nuo
vakarinės gynybinės sienos. Ties Vilnelės delta, rytiniame krante nubraižyta
kalvelė (?).
Pirminis Neries pakrantės reljefas ties Žygimantų gatve
per paskutinius du šimtus metų pakito. Tai matyti iš geologinių tyrimų
medžiagos. Vakarinės Vilnelės senvagės pakrantės šlaitai, suskaidyti
nūnai užpiltų upelių išgraužų , kilo vakarų kryptimi. Ties dabartine Žygimantų
gatvės sandūra su Radvilų gatve bei vakarinėje dabartinės Žygimantų gatvės
dalyje ties Neries vaga jau driekėsi kalvų, stačiais šlaitais ir skardžiais
virtinė. Tai matyti ir XIX šimtmečio pirmos pusės piešiniuose (pav.8-9).
Pav. 8. 1823 m. T. Bičkausko litografija ir jo fragmentas.
Tuo tarpu ties dabartine Mokslų akademijos biblioteka,
arčiau buvusios Vilnelės senvagės, šlaitas buvo gerokai nuolaidesnis.
XVIII a. Smuglevičiaus piešinyje matomi upelio
vakarinėje pusėje stovėję apgriuvę pastatai, neaukšti Neries šlaitai (pav.4).
Kiek aukštesni, bet gana nuolaidūs šlaitai nupiešti 1831 m. piešinyje
(pav.9).
Pav. 9. K. Račinskas 1831 m. litografija
Apie dešiniojo Neries kranto kontūrus iki XVIII a. pradžios
duomenų nepavyko aptikti. Tiesa, dešinysis Neries krantas pavaizduotas
XVI a. G. Brauno ir F. Hogenbergo Vilniaus miesto plane (pav.5). Didesnė
dalis istorikų
teigia, kad plane pavaizduota Žvejų
priemiesčio dalis
su tuo metu buvusiu vienaaukščiu mediniu užstatymu, bažnyčia
(pav.5). Istorikas Jonas Jurkštas mano, kad XVII a. pab., kairiajame
Neries krante dirbtinai supilus pusiasalį, ant kurio pastatyti Sluškų
rūmai, turėjo deformuotis priešingas, dešinysis Neries krantas, tačiau
šių pakitimų didį dabar sunku įvertinti.
XVIII a. pirmoje pusėje Fiurstenhofo (pav.1), bei XVIII a. pab. planuose
kiek į rytus nuo dabar statomo tilto dešiniojo kranto atramų matome pakrante
išsirikiavusius pastatus, o ties dabartine Rinktinės gatve jau pažymėtą
gatvę ar kelią paneriu vedusį nuo Šnipiškių Pirmonto
link Žvejų.
Kairiosios Neries krantinių tvarkymo darbai suintensyvėjo XIX pirmoje
pusėje.
1817 m. buvo aukštinamas Neries kairysis krantas, o 1821 m. čia nutiesta
medžiais apsodinta alėja. Buvo tvarkomos Ceikhauzo bei Arsenalo gatvės,
jas taipogi apsodinant medžiais.
Pav. 10. Kairiojo Neries kranto piešinys. Nežinomas
autorius. XIX a. trečiasis dešimtmetis (?)
Dar vienas iš ankstyvesnių Neries kairiosios pakrantės
piešinių - tai nežinomo piešėjo darbas datuotinas XIX a. trečiu dešimtmečiu.
Jame matoma nuo dešiniojo Neries kranto piešta Vilniaus panorama. Piešinio
pirmajame plane matoma kairioji Neries pakrantė priešais antrajame plane
vaizduojamus pilies kalną, buv. Žemutinės sienos pastatus, Katedrą, bei
Šv. Kotrynos bažnyčią. Pirmajame plane, piešinio kairėje, krantinėje,
įrengta perkėla, kiek į vakarus - įtekančio į Nerį Vingrio (Kačergos)
upelio žiotys. Dar labiau į vakarus, dešinėje piešinio pusėje - neaukšti,
nuolaidūs Neries šlaitai. Pastatų, stovėjusių buv. gynybinės sienos šiaurinėje
pusėje ir pieštų bei braižytų dar XVIII a. pab. ir XIX a. pradžioje, jau
nebėra (pav.10). Paminėtina ir to paties laikotarpio J. Oziemblausko litografija
(pav. 11).
Pav. 11. J. Oziemblauskas. Kairioji Neries pakrantė.
Prieš 1831 m.
Nuo 1831.05.02 per penkis mėnesius pilių teritorijoje
bei Neries pakrantėse įrengta antros kategorijos Rusijos imperijos tvirtovė
(pav.12). Šie darbai smarkiai pakeitė susiformavusią urbanistinę aplinką.
Buvo panaikinta senoji Arsenalo gatvė, ėjusi nuo Katedros palei Naująjį
arsenalą (dab. Nacionalinis muziejus iš fasadinės pusės) ir buv. Žemutinės
pilies gynybinės sienos griuvėsius link tilto per Vilnią, įsukdama į Antakalnį
vedusią alėją. Vietoj jos buvo nutiesta nauja gatvė. Ji prasidėjo nuo
dabartinės Tilto gatvės galo ir, eidama dab. T. Vrublevskio gatvės trasa,
tęsėsi iki Vilnios upės. Tik tuo metu ji buvo daug siauresnė už dabartinę
gatvę. Tuo metu Kačergos upelis ties Katedros varpine buvo nukreiptas
į pro čia ėjusį kanalizacijos kanalą. Kačergos vaga nuo čia buvo užversta
griaunamų namų laužu bei žvyru ir smėliu, kurį gabeno iš žemiau Vilnios
žiočių buvusios salos.
Medžiai augę apie pilies kalną, o taip pat didžioji jų dalis alėjoje palei
Neries krantą buvo iškirsti.
Pav. 12. 1831 m. įrengtos Rusijos imperijos tvirtovės
plano fragmentas. Braižyta 1842.
Dalis tvirtovės buvo įrengta ir dešiniajame Neries krante.
Tvirtovės pylimas buvo supiltas kiek į rytus nuo dabar statomo tilto atramų,
aukštesnėje Neries šlaito pusėje (žr. 1865 m. J. Marševskio piešinio fragmentą,
pav. 13).
1832 m. rugpjūčio mėnesį pradėtas statyti naujas tiltas per Vilnelę truputį
žemiau senojo Arsenalo tilto, kurio statyba buvo baigta sekančių metų
pavasarį. Manoma, kad tuo metu Neries kairysis krantas supylimais buvo
nustumtas dar labiau į šiaurę. Archeologinės priežiūros, vykdytos kasant
lietaus kanalizacijos trasą, buvo nustatyta, kad XIX a.tvirtovės statybos
bei vėlesnių aplinkos tvarkymo darbų metu žemės paviršius palei pietinį
dabartinės Arsenalo gatvės pakraštį buvo pakeltas 1,5
– 1,7 m.
1834 m. nuo Antakalnio iki Žaliojo tilto buvo suprojektuotas 12 sieksnių
pločio bulvaras, bemaž, dabartinių Žygimantų – Arsenalo gatvių vietoje.
Tačiau jis tepradėtas tiesti tik 1845
m. Tai turėjo būti bulvaras, sujungiantis Žaliąjį tiltą su Antakalnio
priemiesčiu. Tačiau bulvaro nuo Antakalnio gatvės iki Žaliojo tilto projektavimas
ir tiesimas užsitęsė. Tai daryti trukdė įvairiems asmenims priklausantys
žemės sklypai palei Neries upę. Bulvaras buvo pradėtas tiesti tik 1845
metais. Tiesiant bulvarą turėjo būti suniveliuoti ir išlyginti Neries
pakrantės šlaitai.
1845 m. pavasarį ir vasarą smarkiai patvino Neries upė. 1846 m. pavasarį
potvynis paplovė Neries šlaitus, apardė ir tvirtovės įtvirtinimus. Tais
pačiais metais suardytus pylimus pradėta tvarkyti, o upės šlaitus bei
gatvę ties Nerimi aukštinti.
Neries bei Vilnios potvyniai nuolat kėlė miesto valdžiai rūpesčių. 1849
m. Neries ir Vilnios potvyniai vėl apardė rytiniame gatvės gale per Vilnią
į Antakalnį buvusį medinį tiltą.
Pav. 13. Kairioji Neries krantinė ties dabartine Arsenalo
gatve.
Apie 1861 m. nuo dešiniojo Neries kranto krantinę nupiešė J. Marševskis.
Paveikslo fragmente matomas tiltas per tvirtovės griovį – Kačergos upelio
žiotis nutiestą medinį tiltą. Kiek į vakarus sutvirtinta mediniais poliais
krantinę, maudykles. Dešiniajame Neries krante, nuo tvirtovės pylimo į
vakarus, link dabar statomo tilto atramų, matomas nuolaidus šlaitas, dabar
užpiltas žemėmis. Prieš Karaliaus Mindaugo tilto statybą padarytuose gręžiniuose
buvo fiksuotas iki 6,5 – 7,5 m storio supiltų žemių sluoksnis.
XIX a. viduryje dabartinė Arsenalo gatvė, nutiesus krantine
Naująjį bulvarą - dabartinę Žygimatų gatvę, dažnai vadinta Senuoju bulvaru.
Nuo XIX a. vidurio jau beveik pastoviai kasmet būdavo šiek tiek tvarkomas
kairysis Neries krantas tarp Vilnios ir Žaliojo tilto. Krantus paprastai
tvirtindavo fašina, kartais grįsdavo lauko akmenimis. Yra išlikę dabartinės
Neries krantinės, tarp Antakalnio gatvės ir Žaliojo tilto, 1861m. tvirtinimo
brėžiniai.
Informatyvi ir 1865 m. I. Tutnevo chromolitogrija (pav.14). Dailininkas
Neries pakrantes vasarą stebėjo iš šiaurės vakarų pusės nuo dešiniojo
Neries kranto kalvų. Gerai matomas Neries vingis ties dabar pradedamo
statyti Karaliaus Mindaugo tilto vieta.
Pav. 14. I. Trutnevas. 1865 m. Neries pakrantės.
Dešiniajame upės krante matoma plati, nusekusios upės
smėlinga pakrantė. Atokiau nuo kranto, ant palaipsniui aukštėjančios pakrantės
terasos, ir, atrodo kiek tolėliau nuo dabar statomo tilto, matomas mūrinis,
medžiais apaugęs pastatas.
Kairiajame Neries krante, ties dabar statomu tiltu, upės tėkmė įsiremia
į jau pertvarkytus ir suformuotus Neries pakrantės šlaitus. Čia Neris
kiek pasisuka į šiaurės vakarus. Ties dabar kasamų tilto atramų pamatų
duobe, 1865 m. piešinyje matomi du platūs privažiavimai prie upės. Šalia,
upės vagoje, stovi medinis pastatėlis. Pastatėlis primena ano meto maudykles,
statytas Neries pakrantėje.
Tai, kad šioje vietoje galėjusi būti miesto maudyklė, rodytų ir 1871 m.
datuojamos, B. Rusecko akvarelė.
Neries vingyje, dešiniajame Neries krante matomi net keli maudyklių pastatus
primenančių namelių kontūrai.
Dar viena reikšminga istoriografinės medžiagos rūšis – tai nuo XIX a.
antros pusės išlikę fotonuotraukos.
Prieš 1870 metus
darytoje fotonuotraukoje matome Neries kairiojo kranto krantinę, bei dabar
statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietą. Krantinė nuo Kačergos upelio
deltos į vakarus jau grįsta akmenimis. Ties statomo Karaliaus Mindaugo
tilto atramomis – platus privažiavimas prie vagos. Neries šlaitas pilnai
nesuformuotas, be to pastebimai žemesnis nei vėlesnėje nuotraukoje. Kairiojo
upės kranto šlaitas atrodo žemesniu ir, matyt, dėl aukštesnio upės vandens
lygio. Fotografuota ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį.
(pav.15)
Pav. 15 . Juozapas Čechavičius (Jozef Czechowicz;
1819 – 1888). Kairysis Neries krantas. Fotografuota nuo dešiniojo Neries
kranto prieš 1870 m.
Tarp aptiktų ankstyviausių Neries pakrančių fotonuotraukų
informatyvi ir kita, jau XIX a. devintojo dešimtmečio viduryje Juozo Čechavičiaus
daryta nuotrauka: "Neris ties pilies kalnu" (pav.
16). Nuotraukoje matoma dabartinė Karaliaus Mindaugo tilto statybos
vieta apie 1885 - 1888 m. Nuotraukoje vaizdas iš Vakarų pusės. Fotografuota
vasara nuo dešiniojo Neries kranto. Smarkiai nusekusia Nerimi plukdomi
sieliai. Kairėje Neries pusėje jau stovi Tiškevičių, dab. Mokslų akademijos
bibliotekos, rūmai.
|
Pav. 19. Juozapas Čechavičius (Jozef Czechowicz; 1819 – 1888).
Neries kairioji pakrantė nuo Šnipiškių. Nuotrauka ir jos fragmentas
prieš 1885 m.
Dešiniojo Neries krantinę gerai matome XX a. pradžios
atvirlaiškyje. Palei dabar statomo Karaliaus Mindaugo tilto vakarinį kraštą
jau pastatyta Vilniaus šiluminė elektrinė.
Matome, kad tuo metu performuojami Neries šlaitai. Dar visai neseniai
paaukštintas ir Neries šlaitas ties tuometiniu elektrinės pastatu bei
dabar statomu tiltu. Tačiau dar paliktas privažiavimas prie Neries į rytus
nuo elektrinės pastato (pav.20).
Pav. 20. XX a. pradžios atvirlaiškis. Nuo Gedimino
kalno fotografuotos Neries pakrantės. Atvirlaiškio detalėje matome tvarkomą
dešniakrantę pakrantę. Ką tik pastatytas šiluminės elektrinės pastatas.
Šalia pastato supiltas šlaitas. Ties dabar statomo Karaliaus Mindaugo
tilto atramomis šlaitas dar nesuformuotas, pakrantė nuolaidi.
Kairiojo kranto krantinę ties dabar statomo tilto atramomis
matome dar kitame XX a. pradžios atvirlaiškiuose. Neries šlaitai išgrįsti
akmenimis (pav. 21), šalia, nuo XIX a. pradžios įrengtu privažiavimu,
prie upės vagos kinkomais vežimais suvažiavę miestelėnai. Privažiavimas
gana platus (pav. 21, 22).
Pav. 21. Kairysis Neries krantas XX a. pradžioje.
Statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje, šlaite, matomas privažiavimas
prie upės. Fotografuota nuo dešiniojo Neries kranto
Pav. 22. Kairysis Neries krantas XX a. pradžioje.
Statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje, šlaite, matomas privažiavimas
prie upės. Fotografuota iš Vakarų.
Pav. 23. Kairysis Neries krantas XX a. pradžioje.
Statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramų vietoje matomas nuolaidus privažiavimas
prie Neries.
Krantinių aukštinimo ir tvirtinimo darbai vyko ir vėlesniais
metais. Patvinę Neries vandenys tebekėlė miestui didelių rūpesčių. 1931
m. pavasarį didelis Neries potvynis smarkiai apardė krantinę (pav.24).
Krantinė vėl buvo supilta, tačiau liko nesutvarkyta.
Pav. 24. 1931 m. potvynio apsemti Neries krantai ties
dabar statomu tiltu
Neries krantinę smarkiai ardė ir šeštojo dešimtmečio
Neries potvyniai, ypač 1951 m. potvynis.
Septintojo dešimtmečio Neries dešiniojo kranto krantinė matoma ir priešais
dabartinį plaukimo baseiną: Neries šlaitai dar labai arti neseniai pastatyto
plaukymo baseino pastato, ties dabar statomo tilto atramomis tebėra gili
Neries išgrauža (pav. 25).
Pav. 25. Dešiniojo Neries kranto šlaitai ties plaukymo
baseinu septintajame dešimtmetyje
Reikšmingi Neries pakrančių tvirtinimo darbai vyko aštuntame
ir devintame XX a. dešimtmečiais, kuomet buvo įrengtos betonu sutvirtintos
nūdienos Neries krantinės. Tačiau šių darbų analizė ir krantinių kaita
nuosekliau nebenagrinėtina. Sukaupta istorinių, archeologinių, geologinių
tyrimų bei ikonografinė medžiaga rodė, kad Neries šlaitai ties statomu
Karaliaus Mindaugo tiltu suformuoti XIX – XX a.
Tai ir patvirtino ir žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai tilto statybos
metu.
Literatūros sąrašas:
A. Pečkaitis. Vrublevskio gatvės rekonstrukcija
Vilniuje. Inžinerinė geologija (Archeologinių tyrinėjimų dalyje). Pilių
tyrimų centras “Lietuvos pilys”, V., 2002. 07-08.
A. Racevičienė. Vilniaus m. 19 pabaigos urbanistinės
ribos. V., 1994, AB “PRI” autorinių darbų saugykla., F 5 6650.
D. Širvinskienė. Teritorijos Vilniuje apie Sporto rūmus
paminklotvarkos sąlygos. V., 1994, Miesto plėtros departamento Kultūros
vertybių skyriaus archyvas, reg. Nr. 419.
F. Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980.
I. Kliobavičiūtė, V. Grabusovas. Vilniaus koncertų ir
sporto rūmų sklypo Rinktinės g. nr. 1 paminklotvarkos sąlygos. V., 1997.
Miesto plėtros departamento archyvas, reg. Nr. 1646.
J. Jurevičienė, G. Gajauskaitė. Dešinysis Neries krantas
Vilniuje, paminklosauginiai tyrimai., V., 1992. Vilniaus apskrities archyvas,
F 2 101 – 198.
Jonas Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys. Istorinė apybraiža.
V, 1990.
Jonas Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys. V., 1990 m.
Juozapas Čechavičius. Pilies kalnas nuo dešiniojo Neries
kranto. Apie 1870 m. LVIA UIA 1135-23-505.
Juozapas Čechavičius. Vilniaus pilies vaizdas nuo Šnipiškių
(fragmentas), VUB F 82-917.
Juozas Čechavičius (Josef Czechowicz, 1819 - 1898). Neris
ties Pilies kalnu. LNM ATV 11526.- Vilniaus pilis senose fotografijose.
Iš ser.: Lietuva. Praeities vaizdai/Lithuania.Views from the past. V.,
1995.
K. Katalynas, O. Vaitkevičienė. Paminklotvarkos sąlygos.
Žvejų ir Rinktinės gatvių sankryžos rekonstrukcija (ties projektuojamu
tiltu per Nerį). Vietinės reikšmės paminklo UV – 69 apsauginė zona “A”.,
V., 2001.
Lietuvos TSR Istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T.I, Vilnius, 1988.
N. Kitkauskas. Vilniaus pilys.V., 1989.
R. Dičiuvienė. Dešiniojo Neries kranto (atkarpoje tarp
Žirmūnų – Antakalnio tilto ir pedagoginio instituto, Šeimyniškių ir Ukmergės
gatvių) ir teritorijos tarp Ukmergės, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių parengiamieji
istoriniai tyrimai. Bendra ikonografinė medžiaga ir trumpa istorinė apžvalga.
V., 1991, Vilniaus apskrities archyvas, F 5 6124.
S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai
tyrimai. T 1. Gedimino aikštės Vilniuje istorija. PRPI, V., 1988.
S. Sarcevičius, E. Telksnienė. Vilniaus Žemutinės pilies
šiaurinės gynybinės sienos tyrimai. – Baltų archeologija, 1996, Nr. 1(8).
S. Sarcevičius. Vilnius ’94. Arsenalo 3. Lietaus kanalizacijos
archeologinės priežiūros ataskaita. V., 1995.
Stanislovas Fileris (Stanislaw Fleury, 1858 - 1915).
Vaizdas į pilį nuo Žaliojo tilto. LNM ATV 2075.
Tiškevičius Konstantinas. Neris ir jos krantai. V., 1992.
V. Drėma. Dingęs Vilnius. V,1991.
Vilhelm Zacharčik. “Pilies kalnas nuo Žvejų priemiesčio”.
Fotografuota apie 1866 m. – Margarita Matulytė. Vilniaus
fotografija 1858 – 1915. V., 2001.
Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų.
V., 1972.
ŽVALGOMIEJI ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI
Dešinysis Neries krantas
Dešiniajame Neries krante Karaliaus Mindaugo tilto atramoms
pamatų duobė kasta priešais Rinktinės - Olimpiečių - Žvejų gatvių sandūrą.
Dešinysis Neries šlaitas yra apie 15 m ilgio ir beveik 6 m aukščio.
Tilto atramoms kasama pamatų duobė buvo apie 50 m ilgio (R — V) ir 25
m pločio (P — Š). Pamatų duobės pietinis kraštas rėmėsi į 11,5 m pločio
betoninę Neries krantinę; duobės šiaurinis kraštas nuo Neries dešiniojo
kranto krantinės pietinio pakraščio į šiaurę nutolęs per 33 m ir apie
25 m į pietus nuo Olimpiečių gatvės šiaurinėje pusėje stovinčio baseino
pietinio fasado.
Žemės paviršius ties būsimos pamatų duobės šiauriniu pakraščiu buvo Ha
93.90 - 93.33 m (R—V); betoninė Neries krantinė - Ha 87.75 m; Neries vandens
lygis – Ha 86.62 m (2002 05 06).
Dar neturėdama su KVAD suderinto leidimo žemės darbams,
UAB "Tilsta" 2002 m. kovo mėnesio pradžioje jau buvo išardžiusi
betonines plokštes, kuriomis išklotas Neries dešiniojo kranto šlaitas.
Pietiniu šlaito pakraščiu mechanizuotai nukasė iki 2 m storio viršutinę
kultūrino sluoksnio dalį.
Pirmasis etapas
Archeologijos tyrinėjimų programoje nurodyta, kad pamatų
duobė statomo tilto atramoms mechanizuotai galėjo būti kasama tik atlikus
išankstinius žvalgomuosius archeologijos tyrinėjimus bei esant archeologijos
požiūriu menkaverčiam kultūriniam sluoksniui.
Atsižvelgus į archeologijos tyrinėjimų programos reikalavimus, būsimos
pamatų duobės šiaurinėje dalyje, kuri dar nebuvo kasta mechanizuotai,
iškasti žvalgomojo pobūdžio šurfai: šurfai Nr. 1 ir nr. 2.
Archeologiniai žvalgomieji šurfai nr. 1 ir nr. 2 kasti palei būsimos pamatų
duobės kontūrus, iki 1,5 m gylio. Supiltų žemių ir statybinių atliekų
sluoksniuose aptikti XX a. antros pusės dirbiniai. Žemės piltos formuojant
dešiniojo kranto Neries šlaitą, tiesiant inžinerines komunikacijas.
Neaptikus vertingo kultūrinio sluoksnio, leista ir likusioje pamatų duobės
šiaurinėje dalyje iki Ha 92.00 m mechanizuotai nukasti viršutinę Neries
šlaito dalį. Mechanizuoti žemės darbai buvo stebimi archeologo.
Iki Ha 92.00 m mechanizuotai nukasus Neries šlaito dalį, vėl buvo iškasti
iki 1,5 m gylio žvalgomieji šurfai (šurfai Nr. 3 ir nr. 4). Šiuose šurfuose
aptikta XIX - XX a. pirmąja puse datuotina statybinė keramika, baltai
glazūruotų koklių fragmentų, butelių ir langų stiklo duženų, porceliano
indų šukių, vielos gabalų, fabrikinių vinių, emaliuotų metalinių indų.
Įsitikinus, kad supiltame Neries šlaite iki pat Ha 90.00 m tęsėsi XX a.
datuotini supiltiniai sluoksniai, leista juos nukasti mechanizuotai. Mechanizuoti
žemės darbai stebėti archeologo.
Visu kasamos pamatų duobės perimetru pasiektas Ha 90.00 m paviršius.
Palei pamatų duobės šiaurinį ir šiaurės rytinį kraštus Ha 93.50 - 90.00
m nuvalytas kultūrinio sluoksnio pjūvis A - A. Nufotografuotas duobės
šiaurinės sienelės kultūrinio sluoksnio pjūvis. Fotografuota išklotinės
metodu, pjūviai A - A ir B - B.
Visoje kultūrinio sluoksnio išklotinėje stebėti XX a. supiltų žemių pjūviai.
Antrasis etapas
Nuo Ha 90.00 m, palei būsimos pamatų duobės kraštus,
iškasti iki 1 m gylio žvalgomieji šurfai.
Šurfuose aptinkami XIX - XX a. pirmosios pusės dirbiniai bei jų fragmentai.
Pamatų duobės šiaurės vakarinėje dalyje, žvalgomajame šurfe, susidurta
su storu supilto šlako sluoksniu. Šis šlakas supiltas, matyt, iš netoliese
nuo XX a. pradžios veikusios pirmosios miesto šiluminės elektrinės. Pamatų
duobės šiaurinėje bei šiaurės rytinėje dalyje ir toliau aptinkami XIX
– XX a. dirbiniai bei jų fragmentai: plytos, baltai glazūruotų koklių
fragmentai, stikliniai buteliai, langų stiklai, surasta ir nemažai stiklinių
vaistinės buteliukų, vielos gabalų, porceliano indų šukių, emaliuotų surūdijusių
indų fragmentų. Supiltose žemėse gausu gyvulių kaulų. Ši žvalgomųjų tyrinėjimų
medžiaga leido tęsti pamatų duobės mechanizuotus darbus.
Trečiasis darbų etapas
Pamatų duobė, stebint archeologui, mechanizuotai kasta
iki Ha 88.00 m. Kasant mechanizuotai, aptinkami XIX - XX a. pradžia datuotini
radiniai.
Pamatų duobės šiaurės rytinėje dalyje, Ha 88.65 m, po XX a. pradžioje
supiltomis žemėmis ir statybiniu laužu atkastas natūralus Neries šlaito
paviršius – gelsvas smėlis.
Pamatų duobės šiaurės vakarinėje dalyje Ha 88.65 m tebekasamas supiltas
šlakas, kuris buvo stebėtas ir žvalgomajame šurfe. Tačiau Ha 88.00 m jau
ir pamatų duobės šiaurės vakarinėje dalyje pasiekiamas natūralus žemės
paviršius. Pirminis žemės paviršius šioje Neries pakrantės dalyje žemėjo
šiaurės — pietų kryptimi, t. y. nuo Šnipiškių kalvų — Neries pakrantės;
ir rytų — vakarų kryptimi.
Virš pirminio Neries pakrantės paviršiaus supiltose žemėse ir statybiniame
lauže vyrauja XIX a. pab. - XX a. pirmos pusės dirbiniai bei jų fragmentai.
Tarp supiltose žemėse rastų dirbinių norėtųsi išskirti 11,5 cm aukščio
molinę švilpynę paukščiuką. Švilpynė neglazūruota, rusvo molio. Paukščio
figūrėlė akcentuota skiautere, nuskilusiu snapu. Uodegoje dvi skylutės.
Dar viena švilpimo tembrą reguliuojanti skylutė yra paukščio krūtinės
srityje. Paminėtinas porcelianinės olandiškos pypkės galvutės fragmentas.
Jame matomas žaliai nupiešto augalinio ornamento motyvas.
Piltose žemėse surasta įvairių molinių ir stiklinių indų bei jų fragmentų.
Paminėtinas skaidraus, tamsiai rusvo stiklo butelio apatinės dalies fragmentas.
Butelis apvalus, šoninės sienelės išlikę iki 7,5 cm aukščio. Sienelės
ties dūžio riba 0,6 cm storio. Ties dugneliu, ant butelio šono, reljefinis
užrašas WLASNOSCTWA AKC po juo „SZOPEN” WILNO. Dugnelis 7 cm skersmens.
Šalia vyraujančių baltai glazūruotų koklių nuoskalų randami ir krosnių
dekoro elementai. Išskirtinas vienas iš dekoratyvinių krosnies karnizo
(?) fragmentų. Jis neglazūruotas, rusvo molio. 19,5 cm aukščio. Atlenkta
į išorę viršutine plokštės dalimi. Koklyje išlikęs reljefiškas išlenktos
augalo šakelės su lapais ir dviejų kekių su trimis apvaliais vaisiais
ornamento motyvas. Kaklelis 2,5 - 5 cm aukščio, išlikę dvi koklio tvirtinimui
skirtos skylutės. Vidinėje plokštės pusėje audeklo atspaudas.
Reikia pastebėti, kad supiltose žemėse kartu su XIX a. pab. – XX a. pradžios
dirbinių fragmentais aptinkami ir ankstesnio laikotarpio radiniai. Paminėtinos
dvi žaliai glazūruotų lėkščių šukės, bei žaliai glazūruoto koklio kampas.
Koklis su turėjęs apie 1 cm pločio ir 0,3 cm aukščio atkraštį. Koklio
plokštė puošta treliažu. Vidinė koklio pusė aprūkusi.
Iškasus tilto atramų pamatų duobę iki Ha 88.00 m, dar kartą atlikta kultūrinio
sluoksnio pjūvio fotofiksacija. Kaip ir pirmuoju atveju, fotografuota
išklotinės būdu, pjūvis C-C. Kultūrinio sluoksnio išklotinėje užfiksuoti
per XX a. supiltų žemių ir statybinio laužo sluoksniai. Pjūvio šiaurės
rytinėje dalyje – pirminis Neries pakrantės reljefas.
Ketvirtasis darbų etapas
Ha 88.00 m visame pamatų duobės plote kasti žvalgomieji
šurfai nr. 6 - 8. Jie turėjo didžiosios "X" raidės formą.
Jei šiaurinėje pamatų duobės dalyje žemės paviršius natūralus Neries pakrantės
šlaito priesmėlis, tai pamatų duobės pietiniame pakraštyje - upės suplautas
pakrantės smėlis, kuriame randami upės nuglūdinti rausvi plytgaliukai,
porceliano šukės. Upės pakrantės smėlyje gausu geldelių, yra pavienių
riedulių.
Apie Ha 87.00 m šurfuose nr. 6 - 8 ima veržtis gruntinis vanduo.
Ha 87.80 - 88.00 m, upės suplautame smėlyje, surastas juosvo granito plaktukas.
Jis 7,5 cm ilgio, pusapvale pentimi. Ties pentimi plaktukas 3,7 cm aukščio,
ašmenų kryptimi jis išplatėja iki 5,2 cm. Plaktuko storis 3,4 cm. Ties
pentimi išgręžta apvali skylė kotui. Ji kiek įstriža, palinkusi plaktuko
ašmenų kryptimi. Jei apatinėje plaktuko dalyje skylė kotui 1,6 - 1,7 cm
skersmens, tai viršutinėje ji susiaurėja iki 1,5 cm skersmens.
Pieš. Nr. 1. Akmeninis plaktukas surastas suplautame
upės smėlyje. Piešė Elvyra Mizgirienė
Veržiantis gruntiniam vandeniui, tyrinėjimo darbai baigti.
Projektinę altitudę pasiekė ir statybininkai. Nuo Ha 87. 50 m pradėta
kalti tilto atramų pamatams polius.
Baigus darbus, palei visą iškastos pamatų duobės kontūrą, atlikta kultūrinio
sluoksnio išklotinės fotofiksacija. Nuotraukose matomi XX a. supiltų žemių
ir statybinio laužo sluoksniai, pirminio Neries pakrantės reljefo kontūrai.
Kairysis Neries krantas
Pav. 26. Karaliaus Mindaugo tilto atramoms iškasta
pamatų duobė. Kultūrinio sluoksnio pjūvis pamatų duobės vakarinėje sienelėje.
A – Žvyro ir smėlio sluoksniai supilti XIX a. pirmoje pusėje.
B – C Supilti smėlio ir juodos žemės sluoksniai bei statybų laužas su
XIX a. – XX a. pirmos pusės dirbiniais.
D – Juosvos žemės sluoksnis supiltas XX a. viduryje, perkastas tiesiant
komunikacijas.
E – F Smėlio ir žvyro, skaldos sluoksniai supilti XX a. aštuntajame dešimtmetyje,
betono plokštėmis sutvirtinant Neries kairiojo kranto šlaitus.
G – XX a. pabaigoje iškastos duobės kontūras.
H – Karaliaus Mindaugo tilto statybos metų sustumdytos žemės
Kairiajame Neries krante, suprojektuotų Karaliaus Mindaugo
tilto atramų vietoje, 2002 m. kovo mėnesį buvo pradėti žemės darbai. Darbus
pradėjo UAB "Tilsta". Šie darbai, kaip ir dešiniajame Neries
krante, nebuvo suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu.
2002 03 16 T. Vrublevskio - Arsenalo - Žygimantų gatvių sankryžos šiaurinėje
pusėje, vejoje, darbininkai, kasdami duobę ir montuodami joje betoninį
lovį, aptiko žmonių griaučius. Apie radinį darbininkai pranešė Vilniaus
pilių centro archeologams.
Į statybų aikštelę atvykus archeologams, ties sumontuotu betono loviu
buvo matomi keli pavieniai žmonių kaulai ir apardytų žmogaus griaučių
fragmentas. Pavieniai žmonių kaulai buvo surinkti, o žmogaus griaučių
fragmentas - uždengtas. Apie radinį informuotas Kultūros vertybių apsaugos
departamentas. Žemės darbai buvo sustabdyti.
Kultūros vertybių departamento nurodymu būsimojo Karaliaus Mindaugo tilto
statybos vietoje turėjo būti atlikti archeologijos tyrinėjimai.
Kapavietės archeologiniai tyrinėjimai – viena iš pirmojo darbų etapo kairiajame
Neries krante sudedamųjų dalių.
Pirmasis darbų etapas
Tarybinių karių kapavietės tyrinėjimai
Ties aptiktais žmogaus griaučiais suformuotas 5x4 m dydžio
tyrimų plotas.
Tyrinėjimų plote, apie 10 metrų į šiaurę nuo T. Vrublevskio – Žygimantų
– Arsenalo gatvių sankryžos, 1,1 – 1,3 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus,
Ha 91.52 - 91.32 m, bendroje kapo duobėje, buvo atpreparuoti 5 žmonių
palaikai.
Kasdami pamatų duobę betoniniam loviui, darbininkai
palaidojimus jau buvo apardę. Žmonės kapavietėje buvo laidoti galvomis
į šiaurę – šiaurės rytus, ant nugaros, ištiestomis kojomis.
Preparuojami kapai numeruojami rytų — vakarų kryptimi nuo Nr. 1 iki Nr.
5.
Preparuojant palaikus nr. 3 buvo rasta apie 100 pistoleto TT šovinių ir
2 granatos. Atlikus fotofiksaciją, buvo iškviesti išminuotojai. Jie nukenksmino
rastas granatas bei išsivežė šovinius. Palaikai baigti preparuoti dalyvaujant
išminuotojams.
Iškelti palaikai tyrinėti ir aprašyti Vilniaus universiteto Medicinos
fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektoriaus
dr. A. Bartkaus.
Palaikų aprašymas
Palaikai Nr.1. Atpreparuotas pilnas
skeletas, nėra tik pėdų kaulų. Kaukolė suardyta. Palaikai vyriškos lyties
asmens, maždaug 30 - 35 metų amžiaus, apie 175 - 180 cm ūgio. Ypatingų
požymių ir patologijos nerasta.
Su palaikais nr.1 rasti šie daiktai:
1. Odinio diržo fragmentai (2 vnt.);
2. Diržo skirstikliai (2 vnt.);
3. Diržo sagtis su odinio diržo liekanomis (1 vnt.);
4. Sagtelė (1 vnt.);
5. Sagos (10 vnt. + 3 fragmentai);
6. Folijos fragmentai.
Palaikai Nr. 2. Atpreparuotas pilnas
skeletas, nėra tik pėdų kaulų. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug
25 - 30 metų amžiaus, apie 160 - 170 cm ūgio. Ypatingi požymiai: labai
ryškios dantų emalio hipoplazijos (beveik visuose dantyse); plombuotas
viršutinis kairysis pirmasis krūminis dantis. Dešiniajame šonkaulyje,
apie 10 cm nuo jo slankstelinio galo, yra sužalojimas, labai panašus į
kulkos įėjimo angą.
Palaikai Nr.3. Atpreparuotas pilnas
skeletas, suardyta kaukolė. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug 20
- 25 metų amžiaus, apie 160 - 165 cm ūgio. Ypatingų požymių ir patologijos
nerasta.
Su palaikais nr.3 rasti šie daiktai:
1. Gvardijos ženkliukas (1 vnt.);
2. Diržo sagtis (1 vnt.);
3. Diržo skirstiklis (1 vnt.);
4. Antsiuvo (?) fragmentai;
5. Sagutė (1 vnt.);
6. Sagos (2 vnt.);
7. Odos fragmentai;
8. Batai (1 pora);
9. Šovinys.
Šalia šių palaikų buvo ~ 100 šovinių ir 2 prieštankinės granatos.
Palaikai Nr. 4. Atpreparuotas pilnas
skeletas, nėra tik pėdų kaulų. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug
20 - 25 metų amžiaus, apie 160 - 165 cm ūgio. Ypatingų požymių ir patologijos
nerasta.
Su palaikais nr.4 rasti šie daiktai:
1. Gvardijos ženkliukas (1 vnt.);
2. Pasižymėjusio tankisto ženkliukas (1 vnt.);
3. Cheminio pieštuko fragmentai;
4. Šukos (2 fragmentai.);
5. Veidrodėlis (3 fragmentai.);
6. Miniatiūrinis pistoletas (1 vnt.);
7. Antsiuvas su tanko atvaizdu (1 vnt.);
8. Sagutės (2 vnt.);
9. Sagtelės (3 vnt.);
10. Sagos (1 vnt.+ 6 fragmentai. (?));
11. Metalo skardelės (12 fragmentai.).
Palaikai Nr. 5. Atpreparuotas pilnas
skeletas. Palaikai vyriškos lyties asmens, maždaug 35 - 45 metų amžiaus,
apie 165 - 170 cm ūgio. Ypatingų požymių ir patologijos nerasta.
Su palaikais nr. 5 rasti šie daiktai:
1. Kastuvėlis (1 vnt.);
2. Sagtys (2 vnt.);
3. Sagtelės (2 vnt.);
4. Antsiuvas (?) (1 vnt.);
5. Sagos (?) (2 fragmentai.);
6. Buteliukas (1 vnt.);
7. Batai (1 pora; 42 – 5 dydis).
Sprendžiant iš rastų daiktų, atpreparuoti penkių TSRS
armijos karių palaikai. Iš jų bent 3 galėjo tarnauti tankų dalinyje. Jie
žuvo 1944 metų vasarą kovose dėl Vilniaus. Žuvusieji buvo palaidoti bendrame
kape ties Neries krantine. Reikia paminėti, kad šalia esančiuose ir anuomet
mažai nuo mūšių nukentėjusiuose dabartiniuose Mokslų akademijos bibliotekos
rūmuose, 1944.07.13, baigiantis kovoms dėl Vilniaus, įsikūrė III Baltarusijos
fronto štabas. Štabas išsikėlė iš rūmų 1944.10
, o karių kapai, matyt, buvo pamiršti.
Palaikai ir rasti asmeniniai daiktai bei mundurų liekanos (išskyrus 2
gvardijos ir pasižymėjusio tankisto ženklus) perduoti tyrimų užsakovui,
Vilniaus miesto savivaldybės Ūkio skyriui. Kariniai ženklai, sutikus Kultūros
vertybių apsaugos departamentui ir Vilniaus miesto savivaldybei, buvo
perduoti Rusijos federacijos ambasadai Lietuvoje.
Rasti TSRS karių palaikai Vilniaus savivaldybės lėšomis, dalyvaujant Rusijos,
Ukrainos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje atstovams, perlaidoti Antakalnio
kapinėse šalia kitų II Pasauliniame kare žuvusių TSRS karių.
Žvalgomieji tyrinėjimai tilto atramų pamatų duobės
vietoje
Archeologinių tyrinėjimų programoje numatyta, kad statybininkų
atliekami darbai abiejuose Neries krantuose, kur buvo kasamos pamatų duobės
tilto pamatams, turėjo būti vykdomi keliais etapais, derinant juos su
žvalgomaisiais archeologijos tyrinėjimais. Pamatų duobė galėjo būti kasama
mechanizuotai, etapais ir tik atlikus išankstinius žvalgomuosius archeologijos
tyrinėjimus bei esant archeologijos požiūriu menkaverčiam kultūriniam
sluoksniui.
Nuo 2002.03.20, kartu su pradėtais karių kapavietės tyrimais, kairėje
Neries pusėje, į šiaurę nuo Vrublevskio - Žygimantų - Arsenalo gatvių
sankryžos, kur turėjo būti kasama Karaliaus Mindaugo tilto atramų pamatų
duobė, kasti žvalgomieji archeologiniai šurfai, buvo stebimi žemės darbai
kasamų elektros kabelių bei keičiamų elektros stulpų vietose.
Elektros kabelių ir stulpų vietose, stebint archeologams, statybininkų
buvo kasamos iki 70 - 120 cm gylio tranšėjos bei iki 1,5 m gylio žvalgomieji
archeologiniai šurfai. Žvalgomųjų archeologinių šurfų bei nedidelės apimties
žemės darbų stebėjimų duomenimis buvo koreguojamas prasidėsiančių mechanizuotų
žemės darbų pobūdis.
Žvalgomuosiuose šurfuose bei statybininkų kastose tranšėjose stebėti piltų
žemių sluoksniai. Žemėse gausiausiai randami XX a. dirbinių fragmentai:
plytgaliai, metalinių emaliuotų indų liekanų, surūdijusios skardos gabalų,
betoninių plytelių nuolaužų, koklių nuoskalos. Surastos kelios monetos:
10 cnt nominalo Lietuvos Respublikos moneta, kaldinta 1991 m., 3 kapeikų
nominalo moneta SSSR kaldinta 1973 m. ir 1 grošo nominalo vertės Lenkijos
Respublikoje 1925 m. kaldinta moneta.
Rastos ir trys švininės prekybinės plombos. Iškirtina švininė plomba radinių
sąraše pažymėta nr. 28. Ji iki 2,5 cm skersmens, 0,5 cm storio. Averse
plombos pakraščiu yra įrašas ..ЩЕСТВА РЕГ. ЖЕЛЕЗ.ДОРОГЪ. šis įrašas juosia
kitą, jau horizontalų įrašą : АГЕНТЪ .СПЕДИТ ВЪ ВЕРЖ .БОЛОВЪ
. Reverse matomi skaičiai: .
Atskirai paminėtina surasta žibalinės lempos (?) varinio dangčio dalis.
Viršuje apvalus dangtelis 4,7 cm skersmens, po dangteliu apvali tuščiavidurė
kojelė, kurios viršutinė dalis su skylutėmis. Ant dangtelio palei pakraštį
yra įrašas: žvaigždutės su uodega simbolis 25΄΄΄ ПОЛЯРНАЯ ЗВЕЗДА
žvaigždutės su uodega simbolis ГУГО ШНЕИДЕРЪ. Centre
simbolis - tartum H raidė, kurios viduryje S raidės formos žymuo.
Karaliaus Mindaugo tilto būsimos pamatų duobės pietinėje pusėje, žvalgomuosiuose
šurfuose, 1,4 - 1,5 m gylyje, po supiltomis juosvomis su griuvenomis žemėmis
atkastas upės suplautas žvyro ir smėlio sluoksnis. Šiame sluoksnyje pastebėti
pavieniai keramikos fragmentai, stiklo gabaliukai. Akivaizdu, kad šis,
kaip ir juosvos žemės sluoksniai, yra supiltas.
Statybininkų kasamose komunikacijų tranšėjose bei žvalgomuosiuose šurfuose
kasti XIX – XX a. supiltų žemių sluoksniai. Grafinė jų fiksacija netikslinga.
Antrasis darbų etapas
Karaliaus Mindaugo tilto atramų pamatų duobė kasama į
šiaurę nuo T. Vrublevskio - Arsenalo - Žygimantų gatvių sankryžos, Neries
kairiojo kranto šlaite. Kairiajame Neries krante planuota iškasti 30x30
m dydžio ir apie 5 m gylio duobę.
Žemės paviršius ties kasama tilto pamatų duobe, šlaito viršuje, šiaurės
vakarų kampe – apie Ha 92.10 m, šiaurės rytiniame kampe – apie Ha 92.20
m, pietinėje dalyje – apie Ha 92.60 m.. Ties Neries vaga esančios apie
5 m pločio betoninės krantinės – Ha apie 87.70 m. Neries vandens paviršius
- Ha 86.62 m (2002.05.06).
2002.04.19 mechanizuoti žemės darbai pradėti būsimos pamatų duobės šiaurės
vakariniame kampe. Mechanizuotai kasamas iki 1.5 m storio viršutinis žemių
sluoksnis. Po betono plokštėmis, kuriomis tvirtintas Neries šlaitas, kasamas
piltas žvyras su skalda. Skalda pilta ant smėlio, kuriuo buvo suformuotas
nuolaidus šlaitas prieš paklojant minėtas betono plokštes. Palei būsimos
pamatų duobės vakarinį pakraštį kasamos piltos žemės su statybų laužu,
aptinkami XX a. antroje pusėje gamintų dirbinių fragmentai.
Pamatų duobės rytiniame pakraštyje, ties šlaite įrengtais laiptais, vedusiais
į Neries krantinę, atkasamas 4x3x1,5 dydžio betono luitas - buv. stulpų
atrama. Statybininkai betono luitą apkasė ir iškėlė, užkasdami jį už tilto
pamatų duobės, rytinėje pusėje.
Kasamos pamatų duobės pietiniame ir pietvakariniame pakraščiuose, 1,5
– 1,7 m gylyje (Ha 90.50 – 90.30 m) atkasamas supiltas upės išplauto žvyro
ir smėlio sluoksnis. Jame surasta vandens nuglūdintų lenktų čerpių gabaliukų,
stiklo duženų, porceliano indų šukelių, rasta smarkiai surūdijusi fabrikinė
vinis. Šis žvyro sluoksnis fiksuotas ir žvalgomuosiuose šurfuose, kurie
buvo kasami prieš mechanizuotų žemės darbų pradžią.
Trečiasis darbų etapas
Mechanizuotai nukasus 1,5 – 1,6/1,7 m storio viršutinį
supiltų žemių sluoksnį (iki ~ Ha 90.50 m), būsimų tilto atramų pamatų
duobės vietoje kasami iki 1,7 m gylio (Ha 88.80 m) žvalgomieji šurfai,
valomos pamatų duobės šoninės sienelės.
Šurfuose kasamos piltos žemės. Jose randami XIX a. pab. – XX a. pradžios
dirbinių fragmentai. Tai suverstų krosnių baltai glazūruoti ar neglazūruoti
lygiu paviršiumi koklių fragmentai, eklektikos krosnių dekoro elementai.
Randama pavienių gotikos ir renesanso, gausiau klasicizmo laikotarpio,
gausiausiai – eklektikos laikotarpio plytų. Paminėtinas ?x10,5x5,8 cm
dydžio šamotinės plytos fragmentas, kurio plokščiajame gale išlikę įspaustos
didžiosios raidės PRI..., toliau - nuskilę. Dar viename
šamotinės plytos fragmente yra įspausta raidė S.
Surasta geležinių emaliuotų indų, porceliano lėkštelių nuoskalų. Paminėtinas
fajanso lėkštutės fragmentas, kurios dugnelio išorinėje pusėje baltame
lėkštutės fone juoda spalva išpieštas Rusijos imperijos herbas, bei po
herbu juostelėje parašyta: ...ВА М.С.КУЗНЕЦОВА, po juostele
- ...ING SBUSCH.
Tiesa, reikia pastebėti, kad buitinės atliekos sudaro sąlyginai nedidelę
radinių dalį, vyrauja statybų laužas: tai plytgaliai, suverstų krosnių
koklių nuoskalos, čerpių fragmentai.
Pamatų duobė vėl kasama mechanizuotai.
Ketvirtasis darbų etapas
Mechanizuotai kasama iki Ha 87.80 - 87.60 m, t.y. iki
Neries betoninės krantinės lygio (Ha 87.72 m), valomos pamatų duobės šoninės
sienelės, renkami randami dirbiniai. Supiltose žemėse surasta XIX – XX
a. plytgalių, suverstų krosnių koklių fragmentų, čerpių, molinių, stiklo
ir metalinių emaliuotų buitinių indų.
Pamatų duobės pietinėje ir pietvakarinėje dalyje, per 20 - 25 m į pietus
nuo kairiosios Neries krantinės šiaurinio pakraščio, Ha 90.60 - 88.60
m, kasami supilti upės išplauto žvyro ir smėlio sluoksniai. Juose aptinkami
vandens nuglūdinti plytgaliukai, čerpių gabaliukai. Surastos molinių indų
šukės, nuskilę tiek nuo balto molio žaliai glazūruotų "B" formos
pakraštėliais XV/XVI a. indų, tiek ir nuo XIX a. porceliano ir fajanso
indų. Ha 88.60 - 88.40 m fiksuotas pilkos žemės sluoksnis su jame rastomis
keliomis fajanso šukelėmis. Po pilkos žemės sluoksniu, iki Ha 88.00 -
87.90 m, vėl kasamas piltas žvyras ir smėlis.
Pietinėje ir pietvakarinėje pamatų duobės dalyje kasami upės išplauti
žvyro ir smėlio sluoksniai su XV/XVI – XIX a. dirbiniais galėjo būti supilti
apie 1831 m. Tuomet, tvirtovės statybos metais, bei tiesiant naująją Arsenalo
gatvę, paviršius buvo lyginamas nugriautų aplink stovėjusių pastatų griuvenomis
bei žvyru ir smėliu, kurį gabeno iš žemiau Vilnios žiočių buvusios salos.
Pamatų duobės pietinis šlaitas dėl nestabilių žvyro ir smėlio sluoksnių
be paliovos slinko. Prie šio šlaito mechanizuotai buvo sustumta dalis
žemių iš pamatų duobės šiaurinės dalies. Taip sutvirtintas pamatų duobės
pietinis šlaitas.
Centrinėje ir šiaurinėje pamatų duobės dalyse, arčiau dabartinės Neries
vagos, supiltose žemėse, iki pat Ha 87.60 m gausiausiai aptinkami įvairaus
laikotarpio, dažniausiai klasicizmo bei eklektikos laikotarpio plytgaliai,
dažnai aplipę skiediniu. Nemaža dalis plytų, kurios randamos kartu su
koklių nuoskalomis – aprūkę, šamotinės. Žymią radinių dalį sudaro kokliai
ar jų fragmentai. Dažniausiai randami neglazūruotų ar baltai glazūruotų
koklių lygiais paviršiais plokščių fragmentai. Rasta ir nemažai baltos
glazūros ornamentuotų bei įvairiai profiliuotų karnizinių ir neglazūruotų
dekoratyvinių koklių, krosnių karūnėlių nuoskalų. Tai suverstų 19 a. pabaiga
- 20 a. pradžia datuotinų krosnių fragmentai.
Tarp surastų koklių ar jų fragmentų norėtųsi išskirti nesudužusius baltai
glazūruotus ir ornamentuotus karnizinius koklius bei keletą neglazūruotų
dekoratyvinių krosnių detalių.
Kai kurių baltai glazūruotų koklių plokščių vidinėje pusėje yra išlikę
gamintojų ženklai. Surasta 12 tokių fragmentų. Dviejuose koklių fragmentuose,
atspaustuose ženkluose, kaip gaminimo vieta nurodytas Vilnius, dar du
- Vokietijoje, kurių vienas - Berlyne, kiti kokliai buvo gaminti Minsko
gubernijos koklių fabrikuose, dalyje fragmentų gamintojo adresai išlikę
tik fragmentiškai, ar sunkiai įskaitomi.
Vilniuje gaminto baltai glazūruot koklio plokštės vidinėje pusėje yra
išlikusi gamintojo antspaudo dalis, kur puslankiu matomas įrašo fragmentas:
...REINO&LIBO po juo horizontalus įrašas WILNA,
žemiau, rėmelyje, skaičius - 50. Koklis gamintas iš rusvo molio. Kito
baltai glazūruoto koklio pusėje yra išlikusi gamintojo atspaudo užapvalintais
kampais rėmelyje dalis: ПЕТРЪ ГАРНЕВИ.. ВИЛЬ.. . Koklio
molis gelsvos spalvos.
Atspaude įmantria raidžių stilizacija išsiskiria vieno iš Vokietijoje
gamintų koklių fragmentas.
Paminėtinas baltai glazūruota neornamentuota plokšte (23x? cm) koklio
fragmentas, kurio vidinėje plokštės pusėje matomas atspaudas; rėmelyje:
И.ПЪСЕЛЪНИКЪ Г.КОПЫСЪ, po rėmeliu, centre – skaičius 7. Koklio
plokštė 1,5 cm storio, kaklelis 4 cm aukščio. Molis žalsvai rusvas.
Kartu su baltai glazūruotais kokliai randami ir, matyt, tų pačių krosnių
dekoro elementai - dažniausiai neglazūruotos krosnių dalys. Gamintos atskirai,
jos turi kokliams būdingus kaklelius, tvirtinimo skylutes. Dekoratyvinės
detalės dažniausiai rusvo molio, atspaustos nuo matricų, ir, matyt, rankiniu
būdu, nes vidinėje šių dirbinių pusėje yra atsispaudę audeklo žymės. Dalis
rastų neglazūruotų dekoratyvinių koklių detalių, kaip, beje, ir neglazūruotų
koklių plokštės, buvo dažytos, kartkartėm net keliais dažų sluoksniais.
Indų šukės dažniausiai nuskilę nuo fajanso ar porceliano indų. Surasta
metalinių emaliuotų indų.
Supiltose žemėse yra nemažai stiklo duženų. Tai butelių ir langų stiklo
šukės. Surastas nesudužęs vaistinės buteliukas. Surasta tiek fabrikinių,
tiek ir geležinių kaltinių vinių, surūdijusios skardos gabalų.
Iš minėtų aukščiau radinių tarpo išsiskiria renesansinė (?) keturkampė
žaliai glazūruota grindų plytelė. Ji skersinio trapecijos formos pjūvio.Viršutinė
dalis 12,6x12,4x5 cm dydžio, glazūruota žaliai. Apatinė dalis 11,1x11,7
cm dydžio. Jos apatinėje dalyje prilipę skiedinio. Plytelė gaminta iš
rusvo molio.
Paminėtini trys gyvulių kaulai – kaulo dirbinių gamybos atliekos.
***
Kairiajame Neries krante, upės šlaite, Karaliaus Mindaugo
tilto atramų pamatų duobės iškastos supiltose žemėse. Jose dažniausiai
aptinkami XIX a. pab. - XX a. pirmos pusės dirbiniai ar jų fragmentai.
Į Neries upės šlaitą XIX a. ir XX a. buvo pilamos žemės ir statybų laužas;
buvo aukštinamas ir tvirtinamas Neries šlaitas, lyginamas žemės paviršius.
Ties dabartiniu Neries šlaitu, per 5,50 – 12,00 m į pietus nuo krantinės
šiaurinio pakraščio, Ha 92.00 – 87.40 m randamos dar XX antroje pusėje
supiltos statybų bei buitinės atliekos (pav. Nr. 26, E – F – smėlio ir
žvyro, skaldos sluoksniai supilti XX a. aštuntajame dešimtmetyje, betono
plokštėmis sutvirtinant Neries kairiojo kranto šlaitus, D – juosvos žemės
sluoksnis supiltas XX a. viduryje, perkastas tiesiant komunikacijas, G
– XX a. pabaigoje iškastos duobės kontūras, H – Karaliaus Mindaugo tilto
statybos metų sustumdytos žemės).
Tuo tarpu 12,00 – 18,00 m atstumu į pietus nuo Neries krantinės šiaurinio
pakraščio Ha 91.50/90.40 m – 87.40 m kasti XIX a. viduryje - XX a. pirmoje
pusėje supiltų žemių su statybų ir atliekomis sluoksniai (pav. Nr. 26,
B – C – supilti smėlio ir juodos žemės sluoksniai bei statybų laužas su
XIX a. – XX a. pirmos pusės dirbiniais).
Statomo tilto atramų duobės pietinėje dalyje, per 20 – 25 m nuo Neries
krantinės, Ha 90.60 – 87.90 m, stebėti vandens plauti žvyro ir smėlio
sluoksniai galėjo būti supilti XIX a. pirmoje pusėje, statant tvirtovę,
tiesiant Arsenalo gatvę (pav. Nr. 26, A – žvyro ir smėlio sluoksniai supilti
XIX a. pirmoje pusėje).
Penktasis darbų etapas
Palei pamatų duobės vakarinį kraštą, 12 - 14 m atstumu
nuo Neries kairiosios krantinės šiaurinio pakraščio, kasamas žvalgomasis
šurfas A. Žemės paviršius ties šurfu A – Ha 87.80 m.
Šurfe A, Ha 87.80 - 87.40 m kasamos supiltos žemės su XIX a. pab. - XX
a. pirmos pusės statybinėmis bei buitinėmis atliekomis. Jos supiltos ant
gelsvo smėlio sluoksnio, kuris fiksuotas nuo Ha 87.40 m. Tai, matyt, Neries
suplautas pakrantės smėlis. Smėlis drėgnas, žvyringas, jame gausu 15x10,
7x8 cm ir panašaus dydžio riedulių, yra vėžiagyvių geldelių. Jame randami
ir upės nuglūdinti lenktų čerpių fragmentai, paminėtina, surūdijusi ir
smėliu aplipusi geležinė kaltinė vinis, fajanso šukelė. Smėlio sluoksnyje
įsikasta per 30 - 40 cm (iki Ha 86.90 m). Tolimesnius darbus šiame šurfe
nutraukė nuslinkę piltos, todėl nestabilios, vakarinio šlaito žemės.
Kitas žvalgomasis šurfas, šurfas – B, kasamas kiek atokiau nuo pamatų
duobės vakarinio šlaito. Šurfas B 300 (R—V) x 200(P—Š) cm dydžio. Šurfo
B vakarinė sienelė nuo pamatų duobės vakarinio pakraščio nutolusi per
6,20 m. Šurfo B šiaurinė sienelė nuo Neries krantinės šiaurinio pakraščio
– per 15,30 m.
Žemės paviršius ties šurfu B – tai upės suplautas smėlis, kuris, kaip
ir šurfe A, atkastas po XIX a. pab. – XX a. pradžioje supiltomis žemėmis.
Smėlio sluoksnio paviršiaus altitudė šioje pamatų duobės vietoje buvo
apie Ha 87.60 - 87.66 m. Tačiau, pradėjus kasti šurfą B, žemės paviršius
fiksuotas Ha 87.50 m. Viršutinė 10 - 15 cm storio smėlio sluoksnio dalis
jau buvo nusklembta pamatų duobe važinėjančių mechanizmų.
Pav.27. Žvalgomasis šurfas B. Pietinė ir vakarinė
sienelės. Fotografuota iš šiaurės rytų.
Šurfe B, Ha 87.50 – 87.00 m, kasamas upės suplautas
gelsvo smėlio sluoksnis. Viršutinėje sluoksnio dalyje smėlis sausas, birus.
Apie Ha 87.20 m jis jau drėgnas. Atkasami pavieniai 15x20, 10x8 cm ir
pnš. dydžio rieduliai, vėžiagyvių geldelės. Surasta ir keletas upės apglūdintų
rusvo molio keramikos fragmentų, kurių vienas glazūruotas balta glazūra,
lenktos čerpės nuoskala, plytgaliukų, surūdijusios vielos gabalas. Atskirai
paminėtina surasta porceliano šukė. Nuo Ha 87.20 m pagausėja riedulių.
Ha 86.95 m jau kasamas žvyringas tankios struktūros smėlis su geležingo
smulkiagrūdžio žvyro intarpais. Ha 86.90 m susiduriama su vientisu žvyro
sluoksneliu, per kurį, sunkiasi gruntinis vanduo. Žvyro sluoksnelyje surasta
nedidelė porceliano šukelė, keletas rusvų plytgaliukų. Nuo Ha 86.70 iki
Ha 86.50 m kastas žvyringas smėlis, tačiau ėmus smarkiai veržtis gruntiniam
vandeniui, darbus teko nutraukti. 2002 05 06, kuomet buvo kasamas žvalgomasis
šurfas B, Neries upės vandens lygis fiksuotas ties Ha 86.62 m.
Radiniai šurfuose A ir B leidžia manyti, kad beveik 5,30 m virš Neries
vagos iškilusiame šlaite, apie 5 m gylio pamatų duobės dugne, atkastas
XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Neries suplautas pakrantės smėlis.
Projektinis Karaliaus Mindaugo tilto pamatų duobės paviršius pasiektas
Ha 87.00 - 86.90 m, t.y. apie 30 cm aukščiau už 2002 gegužės mėnesį buvusį
Neries upės vandens lygį.
Kairiajame Neries krante iškasta Karaliaus Mindaugo tilto atramų pamatų
duobė yra 28 - 32 m (V—R kryptimi) x 20 - 25 m (Š—P) kryptimi dydžio.
Kiek vėliau dalis žemių buvo sustumtos į iškastos pamatų duobės kraštus,
suformuoti nuolaidesni šlaitai.
2002.05.10 pradedama kalti betoninius polius tilto atramų pamatams.
Centrinėje ir rytinėje pamatų duobės dalyje, kalant betoninius polius,
jau 0,7 - 1,4 m gylyje (Ha 86.25 - 85.60 m), po upės suplautais smėlio
ir žvyro sluoksniais, susidurta su stambiais rieduliais. 50x70, 85x60,
80x90 cm ir pnš. dydžio upės sunešti rieduliai trukdė tolimesniems tilto
statybos darbams. Todėl 2002 05 29 centrinėje pamatų duobės dalyje kasta
15 x 15 m dydžio ir iki 2,5 - 3 m gylio (iki Ha 84.00 m (?)) duobė. Be
paliovos dirbant siurbliams, mechanizuotai iškastas sąnašinis riedulių
sluoksnis. Į atsiradusią duobę suverstos anksčiau iš pamatų duobės jau
iškastos žemės. Iki pastarojo laikotarpio šios žemės sandėliuotos ties
pamatų duobe. Supilus į iškastą duobę žemes su XIX – XX pradžios dirbiniais,
aikštelė išlyginta. Nuo Ha 86.90 - 86.75 m vėl imta kalti polius.
Žemės darbai buvo ne kartą atnaujinti: 2002 m. vasarą, kuomet pamatų duobė
buvo užlieta liūties vandenų ir nuslinko duobės šlaitai, bei tų pačių
metų rudenį prieš liejant betoninę pamatų atramą. Tačiau kaskart buvo
perstumdamos jau anksčiau iškastos ar liūties suplautos žemės.
Radinių sąrašas...
Išvados
1. Vilniuje, kairiajame ir dešiniajame Neries krantuose,
ties statomo Karaliaus Mindaugo tilto atramomis, apie 2 ha plote, žvalgyti
iki 5,7 m storio XIX – XX a. supiltų žemių sluoksniai.
2. Kairiajame Neries krante, ties Žygimantų – Arsenalo – T. Vrublevskio
gatvių sankryža aptikta II – Pasaulinio karo tarybinių karių kapavietė.
Atkasti ir Antakalnio Karių kapinėse perlaidoti penkių karių palaikai.
3. XIX – XX a. supiltose žemėse rasta įvairaus laikotarpio keramikos,
metalo ir stiklo dirbinių bei fragmentų. Supiltose žemėse vyrauja XIX
a. vidurio – XX a. pirmos pusės dirbiniai.
Dešiniajame Neries krante, upės suplautame smėlyje, aptiktas akmeninis
plaktukas.
Archeologai: Gediminas
Gendrėnas, Egidijus Ožalas
|